La création de la doctrine de l’état de droit en Lituanie

LTStraipsnyje pateikiama teisinės valstybės idėjų raida Lietuvoje. Ieškoma sąsajų su analogiškais procesais Europoje, atskleidžiama Lietuvos patirtis ir teisinės minties būklė Europos kontekste. Nagrinėjant teisinės valstybės raidą mūsų šalyje vertinamos teisinės valstybės idėjų pasekmės ir modeliuojamos šiuolaikinės raidos tendencijos bei nustatomos svarbiausios problemos. [...] Konstatuojama, kad teisinės valstybės raidai labai svarbus ir visada keliamas vienas esminis klausimas: skiriasi teisė nuo įstatymo ar šios sąvokos sutampa? Teigiamas arba neigiamas atsakymai nurodo du teisės sampratų koncepcijų tipus: vienas iškelia teisę aukščiau įstatymo, pagrindžia įstatymo priklausomumo nuo pačios teisės sampratos koncepciją, o kitas įstatymą (įstatymų leidybą) vadina teise, ją su įstatymu sutapatina. Todėl vieni autoriai įstatymą tapatina su teise, o kiti teisę laiko fundamentalesne už įstatymą vertybe. Straipsnyje aptariama teisės ir įstatymo santykio raidos stadija Lietuvoje, kai įstatymo imta nebetapatinti su teise, kai ėmė ryškėti šių sąvokų išsiskyrimo tendencija jau XVI a. Teisės ir įstatymo skyrimo koncepcija teisės istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį demokratizuojant įstatymų leidybą. Straipsnyje apžvelgiami teisės ir įstatymo santykio raidos būdingiausieji bruožai. Jie yra aktualūs ir šiandien sprendžiant įstatymų leidybos demokratizavimo, žmogaus teisių ginties klausimus. Teisinės minties istorinio palikimo analizė teikia naujų argumentų kuriant šiuolaikinės teisės ir įstatymo santykio bei teisinės valstybės koncepciją. [Iš leidinio]

ENThe paper presents the development of ideas of the rule of law in Lithuania. It searches for connections with analogical processes in Europe, reveals Lithuania’s experience and the state of legal thought in the European context. The analysis of the development of the rule of law in our country evaluates the consequences of the ideas of the rule of law and models the tendencies of modern development as well as identifies the key problems. It states that one always raised essential question is very important for the development of the rule of law, namely: Do the concepts of Law and Statute differ or not? A positive or a negative answer refers to two types of the concepts of Law: one gives Law priority over Statute and grounds the concept of Statute dependence on Law, whereas the second one calls Statute (legislation) Law and deems that these two concepts are identical. Therefore some authors identify Statute with Law, while others consider Law a more fundamental value than Statute. The paper discusses the stage of development of the relationship between Law and Statute in Lithuania, when Statute was no longer identified with Law, when the tendency of differentiating these concepts transpired back in the 16th c. The concept of division of Law and Statute in legal history played a vital role for the democratisation of legislation. The paper overviews the most characteristic features of the development of the relationship between Law and Statute. They are also relevant today, when dealing with the issues of legislation democratisation and protection of human rights. The analysis of the historical heritage of legal thought provides new arguments when creating a concept of the relationship between modern Law and Statute as well as the rule of law.