H. K. Anderseno pasakų atspindžiai lietuvių vaikų poezijoje

LTHanso Kristiano Anderseno kūryba yra ne tik Danijos, bet ir visų tautų kultūros dalis, savo tautinę literatūrą žvelgdami per jo kūrybos prizmę kuria daugelis pasaulio rašytojų. H. K. Andersenas ir lietuvių poetų dažnai minimas kaip ryškiausias vaikystės skaitinių autorius, tačiau šiuolaikinėje vaikų poezijoje jo kūrybos apraiškų menkai įžvelgiama. Dažniausiai lietuvių vaikų eilėraštyje vyrauja netiesioginiai H. K. Anderseno pasakų sekimai. Sąlygiškai galima skirti tokias H. K. Anderseno pasakų motyvais kuriamų eilėraščių atmainas: įvardijami, bet ne atviri H. K. Anderseno kūrybos motyvai Violetos Palčinskaitės, Sigito Gedos eilėraščiuose; atsitiktiniai H. K. Anderseno įvaizdžiai Dalios Kudžmaitės poezijoje; neįvardijami, bet nujaučiami H. K. Anderseno kūrybos motyvai Valdemaro Kukulo, Liutauro Degėsio poezijoje. Straipsnyje plačiau aptariama H. K. Anderseno pasakų motyvų sklaida minėtų poetų tekstuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių vaikų poezija; Pasaka; Lithuanian children's poetry; Hans Christian Andersen; Literary fairy-tale; Violeta Palčinskaitė; Sigitas Geda.

ENHans Kristian Andersen’s oeuvre is part of not only Danish but also the global culture and many writers of the world create their national literature through the prism of his creative work. While Andersen is often mentioned by the Lithuanian poets as the most memorable author of their childhood readings, the contemporary children’s poetry contain few identifiable manifestations of Andersen’s influence. Usually, a Lithuanian children’s poem indirectly imitates Andersen’s fairytales. It is possible to relatively distinguish the following variants of poems created on the basis of Andersen’s fairytale motifs: identified but not open Andersenian motifs in poems by Violeta Palčinskaitė and Sigitas Geda; accidental Andersen’s images in the poetry of Dalia Kudžmaitė; unidentified but perceivable Andersenian motifs in the poetry of Valdemaras Kukulas and Liutauras Degėsis. The article provides a more extensive discussion of the spread of Andersen’s fairytale motifs in the texts of the said poets.