Kuratoriaus dalyvavimas civiliniame procese (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)

• Vėlyvis, Stasys
• Višinskis, Vigintas
• Žalėnienė, Inga

LT2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) randame naują proceso dalyvį – kuratorių, kuris laikinai, atsiradus tam tikroms įstatymo numatytoms sąlygoms, atlieka civiliniame procese įstatymu numatyto atstovo funkcijas. Atsiradus kuratoriaus institutui civiliniame procese ganėtinai daug su šio instituto taikymu praktikoje susijusių aktualių klausimų taip ir liko nesureguliuoti. Dar ir šiandien, taikant kuratoriaus veiklą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, išlieka neaiškūs kai kurie jo procesinės padėties, leidimo veikti civiliniame procese, įgaliojimų tęstinumo ir kiti klausimai. Neabejotina, kad šios aplinkybės daro neigiamą įtaką teisminės gynybos garantijų sistemai bei menkina teisingumo vykdymo kokybę. Straipsnyje teigiama, kad CPK nenumatyta, kokie reikalavimai yra taikomi kuratoriaus kandidatūrai. Autorių nuomone, parenkant kuratoriaus kandidatūrą prioritetą reikėtų skirti šalies šeimos nariams ir giminaičiams, nes būtent jie geriau pažįsta nesantįjį asmenį. Tai neabejotinai užtikrina geresnę jo interesų apsaugą ir gynybą. Toliau straipsnyje nagrinėjama, kas turi teisę siūlyti kuratoriaus kandidatūrą, kada atsiranda kuratoriaus paskyrimo negalimumas ir kiti su tuo susiję klausimai. Kuratoriaus, kitaip nei atstovo pagal įstatymą, įgaliojimai apsiriboja tik konkrečia civiline byla, kuratorius veikia tik civiliniame procese, jo įgaliojimai negali būti išplėsti į materialinės teisės reguliuojamų atstovaujamojo teisinių santykių sritį. Autoriai nagrinėja, kokius konkrečius įgaliojimus kuratorius turi civiliniame procese, koks tų įgaliojimų tęstinumas. Straipsnyje plačiai aptariami konkretūs kuratoriaus paskyrimo civiliniame procese atvejai ir su tuo susijusių teorinių bei praktinių problemų sprendimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuratorius; Kurator.

ENNew Civil Proceedings Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as CPC), that came into force on 1 January 2003, introduces new participant of the process, i.e. a curator, who temporarily, under certain conditions stipulated in the law, performs functions of the representative in the civil proceeding prescribed by the law. After appearance of curator’s institute in civil proceeding, many questions related to the practical application of this institute remained unregulated. Even today, the application of civil proceeding legal norms regulating activities of the curator, such issues as his procedural status, permit to act in civil proceeding, continuity of authorisations and similar remain unclear. Undoubtedly, such situation has a negative impact on the system of judicial defence guarantees and undermines the quality of justice. The article states that the CPC does not state, what requirements apply to the curators. Upon the authors, first of all curators shall be chosen from family members and relatives, as they know an absent person best. This undoubtedly ensures better protection and defence of his/her interests. Further in the article, the authors discuss who is entitled to propose candidates for a curator, when the curator might not be appointed, and other related issues. Authorities of a curator, in contrast to the representative of the law, are limited to a particular civil case; a curator acts in certain civil proceeding; his/her authorities may not extend to the legal relations regulated by the material law. The authors examine what specific authorities do curators posses in civil proceedings, and what is the continuation of such authorities. The article widely discusses specific cases of appointing curators in civil proceedings and solves theoretical and practical problems the related to this issue.