Nuo Freiburgo iki Soho

LTLietuvių išeivijos dailė buvo plėtojama pagal tuos pačius dėsnius kaip ir kitos imigrantų gyvenimo sritys. Svarbu ir tai, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę mažai iš tų visų išeivių grįžo ir dar mažiau integravosi į savo tėvų bei protėvių žemę. Išeivis liko išeiviu čia ar anapus. Toji praeitis, kuri iš pradžių skatino išeivio kūrybingumą, ilgainiui darėsi nereikšminga tiek jo bendruomenei, tiek jo naujajai tėvynei. Išeiviai išlaikė lietuviškumą burdamiesi parapijose ir bendruomenės salėse, bet retai išeidavo į viešumą kaip tikri gyvenamosios šalies piliečiai, savo talentais bei laimėjimais lygūs su vietiniais gyventojais. Lietuvių išeivijos dailės plėtotei pradžią davė reikšminga V. K. Jonyno iniciatyva pokario metais Freiburge įsteigti mokyklą Ecole dės Arts et Metiers, kurioje mokėsi 129 studentai. Be to, vizualiniai menai turėjo geresnes galimybes, sąlygas, "žodyną" išeiti į pasaulį, nes jų kalba buvo tarptautinė. Daugelis išeivijos menininkų bandė pasukti abstrakčiosios dailės keliu, nes tai atrodė vienintelis būdas tapti moderniais. Nepaisant to, išeivijos dailės raida buvo trijų lygmenų. Pirmajam priklauso menininkai, norėję žūtbūt išlaikyti "tautiškumą" ir lietuviškumą. Antrąjį lygmenį sudaro sekmadieninių dailininkų kūryba. Trečiajam lygmeniui priklauso profesionalai, Freiburgo meno mokyklos mokytojai ir mokiniai, taip pat įvairiuose išeivių gyvenamuose kraštuose dailės mokslus ėję kūrėjai. Vis dėlto sunku profesionaliai aptarti išeivijos dailę, nes ji neturėjo istorikų ir kritikų, nors gana daug apie dailę rašyta šeštadieniniame "Draugo" priede, "Aiduose" ir "Metmenyse".Reikšminiai žodžiai: Lietuvių išeivijos dailė; Modernizmas; A. Galdikas; T. valius; R. Viesulas; K. Varnelis; K. Zapkus.

ENThe art by Lithuanian immigrants was developing according to the same laws as the other areas of life. It is important to note that after the restoration of independence, only a small part of the immigrants returned to Lithuania, and still smaller part integrated into the country of their parents and ancestors. Immigrants became strangers both here and there. The past which initially stimulated the creativity eventually became insignificant both for the community and the new homeland. Immigrants retained their Lithuaniaty through gatherings in churches and community halls. However, they rarely appeared in public showing their talents and achievements equally with the local people. The development of the art by Lithuanian immigrants started with the initiative of V. K. Jonynas during the after-war period to establish Ecole dės Arts et Metiers school in Freiburg having 129 students. Moreover, visual arts had better possibilities, conditions and “vocabulary” to enter the world since the language was international. The majority of immigrant artists took up the course of abstract art as the only way to become modern. Nevertheless, the development of art by Lithuanian immigrants took place in three stages. The first stage is characterized by the artists trying to retain nationality at all hazards. The second stage is characterized by the creations of “Sunday artists”. The third stage is characterized by the professionals, teachers and students of the Freiburg art school, and artists completed art studies in various other countries. It is difficult to discuss the art by immigrants professionally since it did not have historians or critics, nevertheless the Saturday extra of Draugas, Aidai and Metmenys did publish a lot of articles on this topic.