"Raganos šluota" (Mitologinių personažų įrankiai frazeologijoje)

LTMitologinių personažų darbo įrankiai bei ūkio padargai jau ir anksčiau yra susilaukę etnolingvistų dėmesio. Lietuvių dialektiniuose frazeologizmuose bei kituose santykiškai stabiliuose posakiuose (patarlėse, tikėjimuose, tradiciniuose vaikų gąsdinimuose ir pan.), įtvirtinamos tam tikros konotacijos, su įvairiais tikrovės reiškiniais susijusios asociacijos, kurios ir padeda formuoti kalbos stereotipus. Simbolinė ūkinės paskirties daiktų - darbo įrankių, siejamų su mitologiniais personažais, kalba - patikimas pamatas tokioms asociacijoms atsirasti. Tyrimo grupei priklauso 32 rūpimi frazeologiniai junginiai. Straipsnyje dažniausiai susidurta su populiarių mitologinių personažų atributais, vienaip ar kitaip patekusiais į dialektinę frazeologiją. Kaip matyti iš pateiktų faktų bei samprotavimų, didelė dalis aptariamų frazeologinių junginių (giltinė galanda dalgį; kipšas su kapstykle; į velnio tinklą įkristi) sietini su savitai folklorizuota europine kultūros tradicija, sąlygota krikščionybės. Kai kurie kiti posakiai (laumės šluota, velnio kūlė, laumės kultuvė) veikiausiai išplito dėl tam tikrų pasakojamosios tautosakos siužetų populiarumo, padėjusio šiems kalbos stereotipams įsitvirtinti. Etnolingvistui įdomūs ir tie atvejai, kai frazeologizmas tiesiogiai sietinas su kalendorinio folkloro personažu (Gavėnas peilį galanda) arba kai jis įterpiamas į oro spėjimą kaip mitologiškai motyvuotas meteorologinio reiškinio aiškinimas (biesai peilius ir videlčius galanda "nuo Šatrijos kalno kyla rūkas"). Vadinasi, folklorinių frazeologizmų atsiranda įvairiais keliais, kuriuos išsiaiškinti padeda kultūrinio konteksto ypatumai.Reikšminiai žodžiai: Frazeologija; Mitologinis personažas; Ragana; šluota; Kalbos stereotipas; Phraseology; Mythologic persona; witch; Besom; Linguistic stereotype.

ENThere have been cases earlier that the working tools and agricultural implements used by mythological creatures received ethno-linguists’ consideration. There are some connotations, and associations related to some real phenomena embedded into Lithuanian dialectic phraseological units and other fixed sayings (proverbs, beliefs, traditional intimidations) which help shaping language stereotypes. Symbolic language of household tools related to mythological creatures is a reliable basis for emergence of such associations. The research group contained 32 phraseological units concerned. The article most often discusses the attributes used by mythological creatures and having made their way into dialectic phraseology. As it is obvious from the facts and evidence, the major part of the phraseological units presented (reaper sharpening the scythe; dickens with a spud; devil’s net) are related to uniquely folklorized tradition of European culture determined by Christianity. Some other word combinations (mistletoe, devil’s maul, hag’s dolly) spread most probably due to the popularity of certain stories from folk narratives which helped settling these language stereotypes. An ethno-linguist is also interested in the cases where phraseological unit is directly related to the character of calendar folklore (Gavėnas sharpening his knife) or is embedded into weather prognoses as a mythologically motivated explanation of meteorological phenomenon (biesai peilius ir videlčius galanda „there is mist hanging over the mountain of Šatrija“). Thus phraseological units emerge through various sources which can be ascertained with the help of the features of cultural context.