LTDaugėjant tėvų globą praradusių vaikų ir paauglių, vis aktualesnė tampa globos namų auklėtinių adaptacijos problema. Darbe analizuojami svarbiausi globos namų auklėtinių nepageidautiną adaptaciją lemiantys veiksniai: prosocialaus elgesio deficitas ir dažniau taikomos disfunkcionalios kognityvinės ir elgesio strategijos. Tyrimu, kuris pristatomas straipsnyje, siekta nustatyti skirtingomis sąlygomis (globos namuose ir pilnose šeimose) gyvenančių paauglių elgesio ir emocinių sunkumų bei kognityvinių ir elgesio strategijų skirtumus. Tyrime dalyvavo 120 paauglių (11-18 m. amžiaus), tarp jų 57 paaugliai, gyvenantys globos namuose, ir 63 paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Nustatyta, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales, jiems dažniau taikomos disfunkcionalios (neadaptyvios) kognityvinės ir elgesio strategijos socialinėje srityje nei paaugliams, gyvenantiems pilnose šeimose. Remiantis tyrimo rezultatais, galima manyti, kad elgesio ir emocinės problemos, socialinių situacijų vengimas, nerimo išgyvenimas bendravimo situacijoje apsunkina paauglių, gyvenančių globos institucijose, sėkmingos adaptacijos procesą. Tai gali būti sietina su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu, neigiamu aplinkinių vertinimu. Globos namų ugdytinių adaptyvaus elgesio formavimas turi tapti prioritetu visuomenėje ir sulaukti didesnio dėmesio tobulinant adaptyvaus elgesio ugdomąją veiklą siekiant užtikrinti sėkmingą adaptaciją bei integraciją į aktyvų visuomenės gyvenimą.Reikšminiai žodžiai: Adaptacija; Globos įstaigos; Pilna šeima; Elgesio ir emocinės problemos; Adaptyvios ir neadaptyvios kognityvinės elgesio strategijos; Adaptation; Care institution; Complete family; Behavior and emotional problems; Functional (adaptive) and dysfunctional (non-adaptive) cognitive and behavior strategies.
ENWith the increasing number of children and teenagers without custody of parents, the issue of adapting children from foster homes is becoming increasingly topical. The work analyzes the most important factors determining the undesirable adaptation of children from foster homes: lack of pro-social behavior and application of dysfunctional cognitive and behavior strategies. The research presented in the work was aimed at identifying the differences in behavior and emotional difficulties as well as of cognitive and behavior strategies among children living under different conditions (children from foster homes and from complete families). 120 teenagers (11-18 yrs. of age) participated in the research; 57 of them were teenagers living at foster homes, and 63 of them were teenagers living in complete families. It was established that teenagers without custody of parents demonstrate higher level in assessment of behavior and emotional problems according to the scale of anxiety, social self-isolation, social problems and delinquent behavior; they are applied dysfunctional (non-adaptive) cognitive and behavior strategies in the social environment more often compared to the teenagers living in complete families. Based on the research results we can assume that behavior and emotional problems, avoidance of social situations, anxiety during communication activity aggravate the successful adaptation of teenagers living at foster homes. This could be linked to the early negative psycho-social experience, lack of love and warmth, insecurity, negative treatment from other people. The formation of adaptive behavior of children growing at foster homes should become a priority in society and receive more attention improving the skills of adaptive behavior to ensure the successful adaptation and integration into active public life.