Išsilavinimas kaip vertybė: mokinių, mokytojų ir tėvų požiūris

LTStraipsnyje siekiama atskleisti moksleivių, tėvų ir mokytojų požiūrį į išsilavinimą kaip vertybę siekiant nustatyti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką požiūriui susidaryti. Anketinėje apklausoje dalyvavo 200 respondentų (100 dešimtokų ir 100 dvyliktokų), pokalbio metu apklausti jų tėvai (70) ir mokytojai (50). Atlikta gautų duomenų analizė atskleidė, kad moksleiviai, įvardydami dabartinės jaunuomenės vertybes, nurodo, jog jaunuomenei išsilavinimas nerūpi, o svarbiausiomis vertybėmis jie laiko pinigus ir laisvę. Tačiau atsakant į klausimą, kokios vertybės svarbios asmeniškai, išsilavinimas nurodomas kaip siektina vertybė. Asmeniškai moksleiviai labiausiai vertina išsilavinimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, pagarbą sau, sąžiningumą. Dauguma moksleivių ketina siekti aukštojo universitetinio išsilavinimo, labiausiai norėtų baigti magistro studijas. Gauti rezultatai rodo, kad ne tik dvyliktokai, bet ir dešimtokai suvokia aukštesnio išsilavinimo svarbą. Išsilavinimo įgijimą moksleiviai sieja su galimybe uždirbti daugiau pinigų, gauti prestižinį darbą ir galimybe padaryti karjerą. Tai rodo, kad moksleiviai išsilavinimo įgijimą pirmiausia sieja su savo materialinės gerovės gerinimu, kita vertus, - kad visuomenėje vis labiau įsigali pragmatizmas ir orientavimas į materialinę gerovę. Didžiausią įtaką priimant sprendimus lemia asmeninis moksleivių apsisprendimas, moksleiviams tėvų įtaka tampa mažiau aktuali, dar mažesnė interneto, žiniasklaidos ir mokytojų įtaka. Nustatyta, kad mokytojai išsilavinimą sieja su intelekto lavinimu, kompetencijos įgijimu, akiračio plėtimu. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tėvai supranta kokybiško išsilavinimo svarbą ir stengiasi perduoti tokį požiūrį vaikams.Reikšminiai žodžiai: Išsilavinimas; Mokykla; Mokytojai; Tėvai; Vertybės; Kompetencija; Karjera; Svarankiškumas; Materialinė gerovė; Education; School; Teachers; Parents; Valeus; Competence; Career; Independence; Material welfare.

ENThe article aims to reveal the students’, parents’, and teachers’ attitudes towards education as a value, and to identify the factors that have the greatest impact on the attitude formation. 200 respondents participated in the survey (100 10th year students and 100 of 12th year students). During the conversations, the parents (70) and the teachers (50) of the respondents were also surveyed. The analysis of the data collected revealed that when naming the values of the modern youth, students specify money and freedom as the most important values leaving the education at the end of the list. However, when replying to the question what values are the most important personally, education is defined as a value to strive for. As persons, students value education, communication and collaboration, self-respect, and honesty. The majority of the students are planning to strive for higher education and would like to complete master studies. The results obtained show that not only the 12th year students but also the 10th year students understand the importance of education. Education is viewed as a possibility to earn more money, get a prestigious job and climb the career ladder. This shows that students relate education primarily with the improvement of their material welfare, and that the society is dominated by pragmatism and orientation towards material wellbeing. When making decisions, the most important factor is a determination of the student himself/herself since parental authority receives less and less weight, and the influence of internet, mass media and teachers is even less. It was established that teachers view education as a development of intelligence, acquisition of competence and increasing the horizons. The results obtained allow stating that parents understand the importance of quality education and try to pass such viewpoint to their children.