Anglicizmai Žemaitės kūryboje : akibrokštas ar realybė?

LTŽemaitės Amerikos periodo kūrybinis palikimas nėra gausus. Jį sudaro keliaujant į Ameriką patirti kelionės įspūdžiai, pavadinti "Kelione į Ameriką", grįžtant iš Amerikos aprašyti įspūdžiai "Per Atlantidą: laiškas iš kelionės", išspausdinti Naujienose 1921 metais. Meniniu požiūriu vertingesni amerikietiškosios tematikos kūriniai "Feljetonėlis" ir "Amerikos lietuvių gyvenimas". Juose apstu išeivių lietuvių Amerikoje vartojamų svetimybių, net ištisų nelietuviškų konstrukcijų. Neįsigilinus į jų vartojimo priežastis, nejaučiant Žemaitės, kaip gimtojo žemaitiško žodžio puoselėtojos, konteksto, gali susidaryti įspūdis, kad ji, kaip ir dauguma čia patekusių išeivių, neatsispyrė Amerikos gyvenimui, pastangoms kuo greičiau suamerikonėti, pamiršti gimtąją kalbą. Tačiau straipsnio autorius neabejoja, kad Žemaitė, savo Amerikos periodo vaizdeliuose pavaizdavusi realistinį, neišgražintą, neromantizuotą lietuvių kalbos, tradicijų nykimo vaizdą, buvo pirmoji rašytoja egzodo literatūroje, kuri iškėlė identiteto praradimo grėsmę, ekonominės, socialinės gerovės viršenybę svetimame krašte. Žemaitei buvo skaudžiausia, kad lietuvės motinos neskatina vaikų kalbėti lietuviškai, net didžiuojasi, kad vaikai amerikonėja. Natūralu, kad, esant tokiam požiūriui į lietuvių kalbą, Žemaitei teko fiksuoti tik liūdnoką kalbinę "dokumentiką": kaip Jonas tampa Džianti, naujokas, nepatyrėlis, nesubrendėlis - grinoriumi (angį. greenhorn), mama - mamy, aukštas - flioru, virtuvė - kicenu, prieškambaris - frontrumiu, parduotuvė - šapą, laiptai - trepais, vaikai - beibiais, dėžės - boksais ir t.t.Reikšminiai žodžiai: Gimtoji kalba; Svetimžodis; Svetimžodžių vartosena; Anglicizmas; Native language; Foreign word; Use of foreign words; Anglicizm.

ENThe aim of the paper is to analyse whether Žemaitė, a prominent Lithuanian writer, known in Lithuania as a promoter and propagator of the Samogitian dialect, having visited the USA, used Anglicisms on purpose in her works written in the 1920s with an intention to make the problem relevant or whether she was influenced by tendencies in the USA, a dream country, to unify the language of the ethnic groups living there. Anglicisms used by Žemaitė in her American period most often are the following: mamy (Mum), kičenąs (kitchen), Džianas (John),flioras (floor),frontrumis (front room), šapa (shop). Žemaitė is undoubtedly the first writer of exodus literature who revealed the threat and risk of losing identity and the mother tongue. Thus, by consciously using Anglicisms she aimed at making the problem relevant and giving a pessimistic picture of the Lithuanian language used by immigrants. [From the publication]