Kai kurie konceptualiosios akmens metaforos bruožai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

LTStraipsnio tikslas - aptarti konceptualiosios akmens metaforos specifiką lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Analizuoti žodžių akmeninis (-ė) ir suakmenėjęs (-usi) junginiai su žmogaus kūno dalių ir vidaus organų pavadinimais bei veiksmažodžio suakmenėti junglumas. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje akmens savybės gali būti priskiriamos ne visoms kūno dalims ir vidaus organams. Akmeninis gali būti veidas, rankos ir kojos, o iš vidaus organų - širdis. Tokias tendencijas lemia tai, kad visi išvardyti objektai yra susiję su emocijomis, jų raiška. Kai kūno dalis ar vidaus organas suvokiamas kaip akmuo, akcentuojamos ne visos akmens savybės. Akmuo gali būti sunkus, tai tiesiogiai susiję su jo dydžiu. Ši ypatybė pasitelkiama iš subjekto pozicijų nusakant sutrikusią jo vidinę pusiausvyrą. Akmuo yra šaltas, kietas, nejudrus ir nekintantis, pasitelkiant analogiją su akmeniu iš stebėtojo pozicijų nusakoma atitinkama kito žmogaus išvaizda ir jo santykis su pasauliu. Naiviojoje psichologijoje akmeninė širdis siejama su emociniu žmogaus neįgalumu. Aptarus dalį konceptualiųjų akmens metaforų galima teigti, kad akmuo lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje dažniausiai siejamas su neigiama emocine patirtimi. Teigiamai vertintinos akmens savybės (praktinio panaudojimo galimybės, jo tvirtumas, ilgaamžiškumas) kalbant apie emocijų sritį yra neaktualios. Konceptualioji akmens metafora pasitelkiama norint nusakyti tokias būsenas, kurios arba atima iš žmogaus galimybę pačiam kontroliuoti savo veiksmus, neleidžia jam jausti, trukdo išreikšti savo požiūrį į pasaulį, tam tikra prasme atskiria nuo kitų individų.Reikšminiai žodžiai: Konceptualioji metafora; Conceptual metaphor.

ENThe aim of the present paper is to discuss some features of conceptual metaphor of stone in the world-view of the Lithuanian language as well as to describe its lingvocultural particularity. An attempt is made to analyze such body parts and organs of the person which are specified by the peculiarities of stone. The examples are drawn from the Contemporary Lithuanian Language Corpus compiled by Corpus Linguistics Centre at Vytautas Magnus University. The research is conducted within the framework of Cognitive Linguistics and the conceptual metaphor is analyzed according to the issues of this branch of linguistics. Word combinations related to the person's body parts and organs such as stony (Lith. akmeninis(ė)) and petrified (Lith. suakmenėjęs(usi)) and the combinability of the verb 'suakmenėti' (to petrify) are analyzed. As in the real world a person cannot be made of stone, the mentioned word combinations are not sustained by real peculiarities, but by such peculiarities which are ascribed to the objects according to analogy. They can be called the examples which illustrate the reality of the conceptual metaphor of STONE. The conclusion is drawn that the face is mostly perceived and explicitly discussed as stony. Limbs and heart can also be stony. Such tendencies are likely to be determined by the fact that all mentioned objects are in one way or another related to emotions and their expression. Stone is mostly related to the negative emotional experience in the Lithuanian world-view. [From the publication]