Šiuolaikinių lietuvių filosofų romanai: (iš)šūkis?

LTŠiame straipsnyje aptariama filosofijos ir literatūros sankirta šiandieninėje Lietuvoje, analizuojami trys šiuolaikinių lietuvių filosofų romanai: Arvydo Juozaičio "Laikraštis / 1" (2003), Tomo Kačerausko "Arkada" (2006), Loretos Anilionytės "O kas po to?" (2006). Mėginama įžvelgti filosofų meninio mąstymo specifiką, jų tekstų poetikos ypatybes, santykį su moksliniais darbais. Straipsnyje konstatuojama lietuvių filosofų ir literatūrologų (literatūros kritikų) priešprieša. Tačiau pažymima, kad esama filosofų ir literatūrologų, turinčių pozityvų santykį ir su filosofija, ir su literatūra (A. Jurgutienė, V. Rubavičius, L. Jekentaitė, T. Kačerauskas, V. Daujotytė). Arvydo Juozaičio "Laikraštis / 1" -- tai publicistika, kurią perskaičius sunku pasakyti, kad jos autorius ir filosofas. Tai žurnalisto, publicisto, plunksnai ir minčiai priskirtinas kūrinys, o jame meninė tikrovė nesukuriama. Tomas Kačerauskas "Arkadoje" eksperimentuoja romano pasakojimo forma, reflektuoja kūrybinį procesą, sprendžia tikrovės bei meno santykio problemą, rutulioja kartojimosi idėją. Kačerauskas meniškai plėtoja idėjas, kurios teoriškai nagrinėjamos jo monografijoje "Filosofinė poetika" (2006). Loreta Anilionytė romane "O kas po to?" (2006) provokuojamai analizuoja lietuviškąją popkultūrą, lietuvių mentalitetą, vertybes, mąstymo ir elgesio klišes. Filosofinis, teorinis mąstymas užgožia meninį teksto audinį, todėl Anilionytė lieka anapus rašytojos. Nagrinėti romanai patvirtina bendrąjį faktą, kad filosofijos ir literatūros artėjimas Lietuvoje vyksta labai atsargiai ir lėtai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių lliteratūra; Romanas; Poetika; Literatūros kritika; Lithuanian literature; Novel; Poetics; Literary criticism.

ENThe article deals with the intersection between philosophy and literature in presentday Lithuania, three novels by contemporary Lithuanian philosophers are analysed: Laikraštis 11 (2003) by Arvydas Juozaitis, Arkada (2006) by Tomas Kačerauskas, and O kas po to? (2006) by Loreta Anilionytė. It is attempted to envisage the specificity of philosophers' artistic thinking, peculiarities of poetics of their texts, relation with scientific works. In 2005, the polemics born in the national paper "Šiaurės Atėnai" between a literary researcher and critic Jūratė Sprindytė and a philosopher Jūratė Baranovą, revealed an obvious opposition between Lithuanian philosophers and literary critics. According to Baranovą, a certain misunderstanding arises due to the situation when both sides refer to different assumptions, authorities, use different notions and arguments. However, there are a number of philosophers and literary critics who maintain a positive relation with both philosophy and literature (A. Jurgutienė, V. Rubavičius, L. Jekentaitė, T. Kačerauskas, V. Daujotytė). [...] The analysed novels prove that a philosopher can write a non-philosophical, i.e. fictional (Kačerauskas), publicistic (Juozaitis) or publicistic-scientific (Anilionytė) text as well. Their texts testify to the fact that the approach of philosophy and literature takes place very carefully and slowly. [From the publication]