LTMonografijoje vaiko su negale savarankiškumas analizuojamas kaip socialinis edukacinis fenomenas, nulemtas socialinių, kultūrinių, ideologinių reiškinių, o šeimos situacija analizuojama holistiškai, remiantis vidinės darnos koncepcija. Remiantis tarpdalykiniu įgalinimo konceptu, savarankiškumo ugdymas nagrinėjamas kaip dermė tarp vaiko vidinių galių sklaidos ir išorinių aplinkos išteklių (pirmiausiai šeimos) sutelkimo. Atskleidžiami vaiko su negale savarankiškumo ugdymo socialiniai edukaciniai aiškinimai, kurie suponuoja diskursą kaip normatyvinę ugdymo ir auklėjimo šeimoje praktiką, nagrinėjama, kaip įvairios ugdymo šeimoje koncepcijos kuria ir palaiko vaiko su negale savarankiškumo reikšmes, taip pat pristatomas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje socialinį konstravimą. Trianguliacijos metodo pagalba tėvų vidinės darnos tipai susiejami su kokybinio tyrimo pagrindu atskleistomis vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje kategorijomis, apimančiomis tėvų pedagoginės raiškos aspektus. Gautų rezultatų analizė leidžia teigti, kad edukacinį vaiko savarankiškumo ugdymo diskursą galima struktūrinti pagal tėvų vidinės darnos raiškos tipus. Tėvų vidinės darnos ir šeimos kaip sistemos charakteristikos yra veiksniai, reikšmingai lemiantys ugdymo realybės šeimoje konstravimą savarankiškumo aspektu. Kokybinių rezultatų analizė atskleidė, kad vaikų auklėjimo sistema šeimoje kuriama ne atspindint pedagogines žinias, o ieškant savitų mąstymo ir žiūros būdų per šeimos kasdienio gyvenimo patirties interpretavimą.Reikšminiai žodžiai: Savarankiškumas; Savarankiškumo ugdymas; Sociokultūriniai veiksniai; Ugdymas; Vaikai su negale; Šeima; Autonomy; Children with disabilities; Education; Family; Fostering of children's autonomy; Socio-cultural factors.
ENThe monograph analyses independence of a disabled child as a social educational phenomenon determined by social, cultural and ideological factors, and examines the family situation from a holistic point of view, basing on the conception of inner harmony. The development of independence is analysed as harmony between the spread of the inner powers of the child and concentration of external resources of the environment (primarily, the family). The paper reveals the social educational interpretations of the development of independence of a disabled child, which suppose discourse as a normative practice of education and upbringing in the family; analyses how various conceptions of education in the family create and support the considerations of independence of a disabled child; also presents a research that seeks to reveal the social construction of the development of independence of a disabled child in the family. A triangulation method is used to relate the inner harmony types of parents with the categories of the development of independence of a disabled child, identified in qualitative research, which cover the aspects of parents’ pedagogical expression. The educational discourse of the development of a child’s independence may be structured according to the types of parents’ inner harmony expression. The characteristics of parents’ inner harmony and the family as a system are the factors which significantly determine the construction of educational reality in the family in terms of independence. The analysis of quantitative results revealed that the system of child upbringing in the family is created not by reflecting pedagogical knowledge but by searching for original ways of thinking and viewpoint through the interpretation of the experience of the daily family life.