Vytautas Ambrazas. Lietuvių kalbos istorinė sintaksė : recenzija

LTVytauto Ambrazo Lietuvių kalbos istorinė sintaksė yra ilgamečių autoriaus tyrimų sintezė. Aptariami lietuvių istorinės sintaksės klausimai, tokie kaip žodžių tvarka, dalyvinių konstrukcijų, bendraties konstrukcijų, pasyvo raida. Knygoje aptariami ir tie dalykai, kuriems autorius anksčiau nebuvo skyręs atskirų monografijų ar straipsnių. Dažniausiai knygoje pabrėžiama tezė dėl "valdymo stiprėjimo" yra abejotinos vertės pirmiausia dėl darbe vartojamos pačios "valdymo" sąvokos neaiškumo. Nuostabą taip pat kelia skaitant tekstą tolydžio ryškėjantis autoriaus požiūris į šiuolaikinę teorinę gramatiką kaip į stilingą ir prestižinį, tačiau pernelyg stiprų svaigalą, nuo kurio kiek įmanoma reikėtų saugoti jaunosios kartos lietuvių kalbininkus. Lingvistas, kuris yra perskaitęs tiek užsienio literatūros, kiek jos yra perskaitęs Vytautas Ambrazas, vargu ar gali rimtai žiūrėti į pilną vidinių prieštaravimų sintaksės modelį, kuris yra pateiktas Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje ir kuris knygoje iš esmės yra išlaikytas, juolab kad toks modelis niekur pasaulyje (išskyrus Lietuvą, Latviją ir kelias kitas rusų sovietinės gramatikos "okupaciją" išgyvenusias šalis) nėra taikomas. Užsienio lingvistikoje plėtojamos mintys gali sau gyventi ir puošti bibliografijos sąrašus, bet lietuviškam skaitytojui jos iš principo netinka. Kalbos istorinė sintaksė yra vertingas veikalas, bet jo vertė būtų buvusi kur kas didesnė, jeigu autorius būtų atsisakęs dvigubo - tyrėjo ir nacionalinio paveldo sargo - vaidmens ir pasiryžęs jauniesiems Lietuvos kalbininkams parodyti tolesnių tyrimų kelius.Reikšminiai žodžiai: Istorinė sintaksė; Baltistika; Lithuanian; Historical syntax; Baltic studies.

ENHistorical syntax of the Lithuanian language by Vytautas Ambrazas is a synthesis of the long years of research performed by this author. The work deals with the issues of hystorical syntax of the Lithuania language, such as word order and development of participle constructions, infinitive constructions and passive constructions. The author also discusses the issues previously not analyzed by the author in separate monographs or articles. The often stressed statement regarding “control intensification” is of a doubtful value mostly because of a vague definition of the concept “control”. What is surprising that reading the text one can capture the author’s view on the modern grammar as being stylish and prestigious, however too strong intoxicant from which the new generation of Lithuanian linguists should be protected as much as possible. A linguist which has read so much foreign literature as Vytautas Ambrazas hardly could seriously treat the model of syntax full of inner contradictions which is presented in the Contemporary Grammar of the Lithuanian language and which is virtually followed in the book, especially when such model is not applied anywhere in the world (except for Lithuania, Latvia and some other countries having underwent Russian soviet “occupation” of grammar). The ideas being developed by foreign linguistics may just be and decorate the lists of bibliography but principally they do not suit for a Lithuanian reader. The historical syntax of a language is a valuable work; however, its value could have been higher if the author would have refused the double role of a researcher and a custodian of national heritage and showed the young Lithuanian linguists courses for further research.