Daiktavardinės kaip konstrukcijos kaip analitinis predikatyvų žymėjimo rodiklis

LTLietuvių gramatikos tyrimuose konstrukcijos su ‘kaip‘ aptariamos kalbant apie vardažodžio predikatyvus ir aplinkybes, ar nagrinėjant priedėlio raišką. Tyrimas parodė, kad nelyginamosiomis daiktavardžio ‘kaip‘ konstrukcijomis gali būti reiškiami antriniai - būtinieji ir laisvieji: depiktyvai ir aplinkybiniai - predikatyvai ir aplinkybės. Konstrukcijomis su ‘kaip‘ labiau būdinga analitiškai žymėti antrinius predikatyvus. Morfosintaksiniu požiūriu galima kalbėti apie atskiriems antriniams predikatyvams ir aplinkybėms tipišką ir tarpusavyje besiskiriančią raišką. Teigiama, kad kuo mažiau antrinis predikatyvas yra įtrauktas į pagrindinę predikaciją, tuo būdingiau jį žymėti analitiškai - t. y. daiktavardžio ‘kaip‘ konstrukcija. Hierarchijos viduje skiriami depiktyvai gali būti žymimi panašiai tiek kaip komplementai, tiek kaip tie patys aplinkybiniai predikatyvai ar aplinkybės. Jei įnagininku būdinga reikšti daiktavardžio komplementus, tai depiktyvų atveju jis yra tuo būdingesnis, kuo mažiau tipiškas depiktyvas yra reikšmės požiūriu. Įnagininku žymimi daiktavardžio depiktyvai dėl savo reikšmių su aplinkybėmis bendrumo persikloja su paprastai įnagininku žymimomis aplinkybėmis. Taigi laikantis nuomonės, kad tarp antrinių predikatyvų ir aplinkybių nėra griežtų ribų tiek funkciniu, tiek morfosintaksiniu požiūriu, galima būtų teigti: kuo labiau antrinis predikatyvas yra įtrauktas į pagrindinę predikaciją, tuo būdingesnis jam žymėjimas pavieniu "grynu" linksniu, neatmetant atskiro linksnio ir / ar analitinio žymėjimo kaip morfosintaksiniu variantų ar opozicinio vartojimo atvejų.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardinės kaip konstrukcijos; Lyginamosios konstrukcijos; Morfosintaksinis variantas; The substantival fcaip-phrases; Lithuanian; Comparative constructions; Morphosyntactic variation.

ENThis article deals, with the aid of typological data and grammatical hierarchies, with the substantival fcaip-phrases in Lithuanian. Comparative constructions and appositional constructions at noun phrase level are left out of consideration, and attention is focused on fcaip-phrases with the status of sentence-level predicates, expressing either primary or secondary predication, i. e., copular predicates and secondary predicates having the status of modifiers. The fcaip-phrases investigated here encode complementative, depictive and circumstantial secondary predicates as well as adverbials. It is argued that in addition to typical instances of (complementative, depictive and circumstantial) secondary predicates and adverbials, there are also transitional cases. The more a secondary predicate is internal to the main predicate, the more it will tend to be encoded by bare case, though an alternation of bare case and analytical marking, both as an instance of morphosyntactic variation and with a clear opposition of meaning, is possible. [From the publication]