Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai

LTStraipsnio tikslas - aptarti Marijampolės apskrities neoficialių gyvenamųjų vietų vardų darybos bruožus, kilmės tendencijas. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami tarpukario laikotarpiu užrašyti gyvenamųjų vietų vardai. Vietovardžiai skiriami į pirminius ir antrinius, pastarieji - į vedinius, sudurtinius ir sudėtinius. Vertinant juos kilmės požiūriu vietos vardo kilmė suprantama kaip pačios toponiminės leksemos atsiradimo šaltinis, o ne kaip jo šaknies genetinė etimologija. Straipsnyje neoficialūs gyvenamųjų vietų vardai skirstomi į grupes pagal pamatinius žodžius, iš kurių jie vedami: iš bendrinių žodžių (apeliatyvų), iš kitų vietovardžių, iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų ir galimos dvejopos kilmės. Dažnai vartojami kitų kalbų bendriniai ar tikriniai žodžiai, oikonimų kilmei aiškinti, imami iš žodynų, sąrašų; reikalingi istoriniai asmenvardžiai - iš istorinių asmenvardžių kartotekos. Didžioji dalis (-95%) tirtų Marijampolės apskrities oikonimų yra aiškios kilmės. Apie 5% sudaro galimos dvejopos kilmės tirti onimai. Daugiau nei pusė aiškios kilmės (-58%) neoficialiųjų Marijampolės apskrities oikonimų susiformavo iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Apie trečdalis (-30%) šių oikonimų toponimizacijos būdu susidarė apeliatyvui pereinant į toponimų klasę. Transtoponimizacijos būdu iš kitų vietovardžių kilę kalbami oikonimai nesudaro ir dešimtadalio visų tirtų Marijampolės apskrities onimų (-7,5%). Daugiausia iš jų yra susidarę iš kitų vetovardžių (15 oikonimų), nei iš hidronimų (8 oikonimai).Reikšminiai žodžiai: Neoficialių gyvenamųjų vietų vardai; Derivaciniai požymiai; Transtoponimizacija; Oikonimų daryba; Names of inhabited spots; Derivational features; Transtoponymisation; Derivation of oikonyms.

ENThe article deals with unofficial names of inhabited spots in the Marijampolė district, recorded from living speech in the interwar period. It offers a discussion and analysis of their derivational features, based on the mechanisms of toponymisation, transtoponymisation and transonymisation. These oikonymic derivatives are thus examined from several points of view. The conclusions offered at the end of the article enable an assessment of the general tendencies concerning origin and derivation of the class of place names under discussion. The analysis offered here will subsequently be integrated in an overall analysis of the tendencies in origin and derivation of oikonyms in the area under examination. [From the publication]