LTŠis straipsnis – tai bandomoji veikslo (aspekto) studija, kurioje remiamasi ištisiniais tarminiais (šiaurės rytų aukštaičių vilniškių) tekstais ir domimasi veiklos (activity) ir ribiniais (teliniais, telic) veiksmažodžiais. Iš tekstų atrinkti veiksmažodžiai, kurie yra morfologiškai susiję (turi tą patį kamieną, tik vienas yra su priešdėliu, o kitas – be jo) ir veikslo atžvilgiu koreliuoja kaip pora, kurios vienas narys (nepriešdėlinis) žymi tam tikrą siekiamą ribą turintį veiksmą, o kitas – tos ribos pasiekimą (pavyzdžiui, austi : išausti, kūrenti : iškūrenti (pečių), melžti : pamelžti ir kt.). Nustatant tokias poras svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar kamienu be priešdėlio nusakomi inherentinę ribą turintys veiksmai, nes tie patys kamienai gali apibūdinti ir veiklą, tos ribos neimplikuojančią (tada, sakysim, priešdėlis {pa-} žymės tik tam tikrą trukmę, pavyzdžiui, kūrenti : pakūrenti). Žiūrint į tokių porų formų vartoseną, griežtos funkcijų distribucijos, kurią galėtų turėti tikra veikslo pora, nepastebėta (galbūt ir dėl ribotos tirtos medžiagos apimties), ir priešdėlinius kamienus „perfektiniais“ galima vadinti remiantis tik tuo, kad jie nusako įvykius, o štai nepriešdėlinių vartosena funkciškai mažiau ribota. Iš aiškesnių distribucijos atvejų dėmesys atkreiptas į įprastinių (habitualinių) įvykių apibūdinimą: jiems esamuoju laiku nusakyti vartojami tik priešdėliniai tirtų porų kamienai.Reikšminiai žodžiai: Rytų aukštaičiai vilniškiai; Slavų kalbos; Veiksmažodis; Morfologinė struktūra; Kamienas; Gramatikalizacija; Koreliacija; Paprastasis; Priešdėlinis; East Aukštaitian of Vilnius; Slavic; Lithuanian; Verb; Morfological structure; Stem; Grammaticalization; Correlation; Simplex; Prefixed.
ENThis paper is a pilot study based on tape-recorded and transcribed Lithuanian dialectal texts (from the northern part of the East Aukštaitian Vilnius dialect group) to investigate the correlation between telic and activity verbs. We analyzed morphologically correlated (prefixed and unprefixed) verbal stems which are potential members of "gradual-terminative" (GTER) verb pairs. We conclude that the prefixed members of the pairs are 'perfective' in the sense that they are restricted to events, whereas the simplex verbs are functionally much less constrained (and thus aspectually diffuse). Nonetheless, this aspectual specialization of prefixed derivatives has not led to a complementary distribution of functions, as it would be required if these productive processes of morphological pairing yielded true aspect pairs. [From the publication]