LTStraipsnyje nagrinėjamos Mergelės Marijos ir akmens sąsajos, atskleidžiamas Mergelės Marijos ir akmens ryšys lietuvių tautosakoje, atsakant į klausimą, kokį vaidmenį akmuo atlieka šventybės apsireiškimo erdvėje, kokios gali būti akmens funkcijos ir kokias analogijas galima aptikti kitų krikščioniškų šalių kultūroje. Mergelės Marijos ir akmens sąsajų analizei naudojamasi etiologinėmis sakmėmis, legendomis, padavimais, stebuklinėmis pasakomis, užkalbėjimais. Tautosakos tekstus, kuriuose aptinkami Mergelės Marijos ir akmens įvaizdžiai, laiko atžvilgiu galima skirti į dvi grupes: vienu atveju kalbama apie mitinio laiko pradžią, kada Mergelė Marija viena arba kartu su savo šeima keliauja po pasaulį, sustabdydama akmenų augimą bei įmindama juose pėdas; antruoju atveju kalbama apie netolimoje praeityje vykusius Mergelės Marijos apsireiškimus. Akmuo tautosakos tekstuose apie Mergelę Mariją gali atlikti slėpimo, ribos tarp šio ir ano pasaulio bei centro žymėjimo funkcijas. Legendose ir padavimuose apie Dievo Motinos apsireiškimus akmuo gali būti traktuojamas kaip sakralus objektas, žymintis apsireiškimo vietą, o akmenyje palikta Marijos pėda liaudyje yra suvokiama kaip apsireiškimo įrodymas. Tautosakoje išryškėja gydomoji akmens funkcija. Vienu atveju ši funkcija gali būti traktuojama kaip savarankiška akmens savybė, kitu - akmens gydomąsias galias galėjo paveikti Mergelės Marijos personažas. Tiek lietuvių, tiek kitų šalių folkloro pavyzdžiai rodo bendrą krikščioniškajai kultūrai būdingą tradiciją, susijusią su Mergelės Marijos apsireiškimais ir daromais stebuklais.Reikšminiai žodžiai: Mergelė Marija; Dievo Motina; Apsireiškimas; Akmuo; Pėdos akmenyse; Gydantys akmenys; Blest Virgin Mary; Mother of God; Advent; Stone; Footprints on stone; Healing; Stones.
ENThe object of this article is the relation between stone and the Blest Virgin Mary. The aim is to define the functions of stone in narratives about the Mother of God in the Lithuanian folklore, revealing the place of stone during the advent of Mary and finding parallels in the tradition of different Catholic countries. The aim is achieved by applying text analysis and comparative methods. Lithuanian folk stories tell us about growing or walking stones. [...] The other group consists of stories about the footprints left on the stone. [...] The main functions of the stone can be defined as follows: stone hides various objects, treasures. It marks the line between two spheres (mostly between the world of the living and the dead), also stones can protect people from mythological personages and mark the centre of something. In the stories about the advent of Mary, stone marks the line between heaven, where she comes from, and the earth, but it does not have a protecting function. Also stone footprints or other signs left by Mary during her advent can mark the centre of the church. The folklore texts mention the healing characteristic of stones. Some stones are honoured, people pray and walk on knees around them, break peaces off them and rub painful parts of their body. It can be assumed that the healing function of stones was impacted by healing powers of the Blest Virgin Mary. [From the publication]