Belarusian-Polish-Lithuanian borderlands : phenomenological analysis
LTApmąstomos fenomenologinio metodo galimybės, tyrinėjant baltarusių, lenkų ir lietuvių pasienio ruožus. Šis metodas grindžiamas socialinės tikrovės pažinimo principais, plėtojamais fenomenologijoje (E. Husserlis, M. Heideggeris) ir fenomenologinėje sociologijoje (A. Schutzas). Fenomenologinės sociologijos metodu gauti tyrinėjimo rezultatai skiriasi nuo gautųjų tradicinės (klasikinės) sociologijos metodais. Socialinė ir kultūrinė pasienio ruožų erdvė apmąstoma iš vietos (artimas - tolimas), laiko (dabar - tada), "kito akivaizdos" (vietinis - ateivis) ir jų santykių modifikacijų perspektyvų. Tai padeda geriau suprasti įvairių istorinei praeičiai ir nūdieniam gyvenimui būdingų kultūrinių bei politinių reiškinių panašumus ir skirtumus. Istorinius įvykius ir asmenybes, kaip ir tam tikrus kultūros paminklus, aptinkamus pasienio ruožuose, straipsnio autorius aptaria remdamasis dichotomija savas - svetimas. Prieinama prie išvados, kad pasienio ruožų tapatumai gali būti traktuojami kaip tam tikri kaitūs ir sudėtiniai konstruktai, reikalingi filosofinės, sociologinės ir istorinės interpretacijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasienio ruožai; Pasienio tyrinėjimai; Sienos; Pasienio ruožų fenomenologija; Pasienio ruožų sociologija.; Borderlands; Border studies; Boundaries; Identity; Phenomenology of borderlands; Sociology of borderlands.
ENThe paper presents opportunities of the phenomenological approach towards the Belarusian-Polish-Lithuanian borderlands. Such approach is based upon the principles of understanding of social reality elaborated in phenomenology (E. Husserl, M. Heidegger) and phenomenological sociology (A. Schutz) and presents a different view of the borderlands as compared with the traditional (classical) sociology. The social and cultural space of the borderlands is reflected in the modes of distance (close - distant), temporality (now - then) and the presence of the Other (local - stranger), as well as their interrelated modifications. It helps to understand the degree of the acquisition / alienation of various cultural and political phenomena of the historical past and the present-day life. The historical events and personalities, as well as existing monuments of culture in the borderlands are reflected in our / alien dichotomy. This results in the representation of the identities of the borderlands as liquid and plural constructs and the matters of interpretation. [From the publication]
- Belarusian-Lithuanian border. Between fear and hope: a view from both sides / Nikolai Bespamyatnykh, Basia Nikiforova. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2015, t. 3, Nr. 2, p. 87-101.
- Post-Soviet transitions of the planned socialist towns: Visaginas, Lithuania / Rasa Baločkaitė. Studies of transition states and societies. 2010, Vol. 2, iss. 2, p. 63-81.
