LTNagrinėjama Marijos kulto ir ikonografijos raida Lietuvoje nuo krikščionybės įvedimo iki XVII a. Apžvelgiami skirtingi laikotarpiai: pirmasis apima ankstyvąjį krikščionybės laikotarpį Lietuvoje iki reformacijos išplitimo XVI a., antrasis nagrinėja kontrreformacijos pradžią ir įsigalėjimą XVII a. Ankstyvasis laikotarpis labai sudėtingas pirmiausia dėl negausių šaltinių, ypač ikonografinių. Marijos kulto tyrinėtojai, tokie kaip Z. Ivinskis ar L. Vaišnora, šį laikotarpį apibūdino labai šykščiai. Pasitelkiant istorinius faktus, aptariant XIII-XVI a. Lietuvos kultūros aspektus bei naudojantis lyginamąja analize, bandoma atidžiau pažvelgti į šį laikotarpį ir atskleisti kai kuriuos svarbius niuansus, kurie buvo ypač reikšmingi tolesniam Marijos kulto formavimuisi. Antrasis laikotarpis, arba poreformacinis, jau daug gausesnis šaltinių. XVII a. buvo labai svarbus krikščionybės įsitvirtinimui Lietuvoje, taip pat ir Marijos garbinimo tradicijos išpopuliarėjimui. Vyko ir atvirkštinis procesas, kai Marijos kultas kartu stiprino krikščionišką tikėjimą po reformacijos, platino jį tiek etninėje Lietuvoje, dar vis atsikratančiai paskutinių pagonybės liekanų, tiek slaviškose stačiatikių žemėse, esančiose tuometinėje LDK teritorijoje. Marijos kultas į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe iš Vakarų Europos, kur jis jau buvo visiškai nusistovėjęs tiek dogmatiniu, tiek liturginiu požiūriu. Lietuva, nors ir perėmė šią tradiciją, ją savaip interpretavo. Tai lėmė savita to laikotarpio Lietuvos kultūrinė ir religinė situacija. Lietuvoje Marijos garbinimas pasižymi išskirtine pagarba Dievo Motinos paveikslams. Tai liudija jų gausa bažnyčiose ne tik XVII a., bet ir išlikusių garbinimas net mūsų dienomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Marijos kultas; Atvaizdo garbinimas; Mariologinė ikonografija; Bizantiniai prototipai; Vakarų Europos ikonografija; Krikščionybė Lietuvoje; Marian cult; The veneration of image; Marian iconography; Byzantine prototipes; Western iconographic; Christianity in Lithuania.
ENThe paper analyses the development of the cult and iconography of Mary in Lithuania since the introduction of Christianity to the seventeenth century. Two different periods were reviewed: the first covers the early period of Christianity before the spread of Reformation in the 16 c; and the second examines the beginning and establishment of Counter Reformation in the 17 c. The early period is very difficult mainly due to scarce resources, especially in iconography. Z. Ivinskis ar L. Vaišnora, the scholars studying the cult of Mary described this period very niggardly. With the help of historical facts, discussing the cultural aspects of Lithuania in 13-16 c., and using a method of comparative analysis, an attempt to look more closely at this period and reveal some important nuances that have been particularly significant for the further formation of the cult of Mary was made. The second period – Postreformation – has more sources still extant. The 17 c. was especially significant for the establishment of Christianity in Lithuania as well as for the popularity of worshiping the cult of Mary. There was also a reverse process when the cult of Mary was strengthening the Christian faith after the Reformation and helped spreading it both in the ethnic Lithuania still trying to get rid of the last remains of paganism, and in the Slavic Orthodox lands in the contemporary territory of the Great Duchy of Lithuania.The cult of Mary came to Lithuania together with the Christianity from the West Europe where it was fully established both in dogmatic and liturgical terms. Lithuania having taken over this tradition interpreted it in its own way. This was determined by the specific contemporary cultural and religious situation in Lithuania. Worshiping Mary in Lithuanian is characterized by an exclusive respect to the pictures of the Mother of God. This can be proved not only by the number of paintings in the Churches of 17 c., but the tradition of worshiping then even nowadays.