Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios sieninės tapybos ikonografija

LTStraipsnyje analizuojama Kalvarijų bažnyčios freskų ikonografija, reprezentuojanti retą LDK monumentaliojoje tapyboje šv. Kryžiaus atradimo istoriją ir atspindinti tam tikras to meto religinio gyvenimo tendencijas. Švč. Jėzaus Širdį vaizduojanti scena virš didžiojo bažnyčios altoriaus kaip Dievo gailestingumo kulto išraiška retai randama XVIII a. sieninėje tapyboje net Vakarų dailėje. Šv. Kryžiaus legendos temą šioje bažnyčioje papildo ir idėjines prasmes praplečia Kristaus gyvenimo momentai. Ypatingo dėmesio tarp Kristaus gyvenimą vaizduojančių scenų nusipelno sekimo Kristumi alegorija, atskleidžianti sienų tapybos ikonografinės programos autoriaus kūrybinį išmoningumą. Šv. Kryžiaus legendos atspindėjimas Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios sienų tapyboje natūraliai išplaukia iš bendros Vilniaus Kalvarijų įkūrimo idėjos. Tapybinė dekoracija buvo sukurta atstačius bažnyčią XVIII a. II pusėje. Numanomas tapybinės dekoracijos autorius yra Kristupas Polubinskis. Freskos, atliktos al secco technika, buvo ne kartą restauruojant (1812 ir 1906 metais) atnaujinamos ir pertapomos, todėl formos ir koloristikos atžvilgiu prarado nemažą dalį autentiškumo. Pagrindinės navos skliautą puošiančios freskos atspindi tris temas. Pirmoji vaizduoja šv. Kryžiaus istoriją ir jungia tris figūrines kompozicijas; antroji tema - Švč. Jėzaus Širdies garbinimas; paveikslai, esantys liunečių skliautuose, vaizduoja įvairius Kristaus gyvenimo momentus. Identifikuoti paskiras scenas nebuvo sunku, išskyrus šv. Kryžiaus išaukštinimo sceną, kur fone pavaizduotos kryžių garbinančios asmenybės liko nenustatytos.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Sakralinė; Sieninė; Freskos; Bažnyčios; Ikonografija; Istorija (XVIII a.); Iconography; Churches.

ENThe article analyzes the iconography of mural paintings of the Calvary church, representing the history of finding of the St. Cross, rare in the monumental painting of the Grand Duchy and reflecting certain trends of religious life of the period. The scene, depicting the Sacred Heart of Jesus above the big altar is rarely found as an expression of the God’s grace in mural painting of the 18th century even in the Western art. The subject of the legend of the St. Cross is supplemented and its ideological meaning is expanded by the moments of life of Jesus. Among the said scenes, special attention should be dedicated to the allegory of following Jesus, revealing the creative genius of the author of the iconographic programme of the mural paintings. The reflection of the legend of the St. Cross on the mural paintings of the Church of the St. Cross naturally surfaces from the common idea of founding of Vilnius Calvary. The painting decoration was created upon the restoration of the church in the 2nd half of the 18th century. The supposed author of the painting decoration is Kristupas Polubinskis. The mural paintings, performed by employing the al secco technique, were renewed and repainted more than once during the two restorations (in 1812 and in 1906), therefore they have lost a significant part of their authenticity in terms of both form and colour. The paintings, decorating the arcs of the main nave reflect three subjects. The first one shows the history of the St. Cross and connects three compositions; the second subject is worshipping of the Sacred Heart of Jesus; the pictures in the arcs of lunettes show different moments of life of Jesus. It was not difficult to identify the individual scenes, with the exception of the scene of worshipping of the St. Cross, where the persons, worshipping the cross, depicted in the background, remained unidentified.