Aleksandro Tarasevičiaus 1682 metų Vilniaus graviūrų ciklas "sacrificium missae" liturginių-alegorinių "vitae christi" ciklų kontekste

LT1682 metais Vilniaus jėzuitai lenkų ir lotynų kalbomis išleido Fulgento Dryjackio maldaknygę "Jėzaus gyvenimo ir kraujo lobynas...". Jėzuitų užsakymu Aleksandras Tarasevičius šiam leidiniui sukūrė graviūrų ciklą "Sacrificium missae" ir pridėjo lotyniškus užrašus. Šis ciklas yra šv. Mišių liturgijos alegorinio suvokimo liudijimas (alegorinis šv. Mišių aiškinimas išaugo iš Biblijos kontempliavimo bei simbolinio interpretavimo ir sėkmingai užpildė mišių liturgijoje atsiradusią tuštumą tarp turinio ir ženklo). Tarp liturginių-alegorinių ciklų, atspindinčių šv. Mišias, A. Tarasevičiaus raižiniai užima ypatingą vietą. Iliustracijos drauge su tekstu yra pirmoje knygos dalyje. Visumos koncepcija yra vietos teologo, kurio reikėtų ieškoti tarp Vilniaus jėzuitų, kūrinys. Ikonografinė programa čia apima keturis semiotinius sluoksnius. Pagrindinę dalį sudaro 39 liturginės šv. Mišių iliustracijos, kitose dviejose dalyse vyrauja kunigo veiksmų prie altoriaus biblinis ir dogmatinis komentavimas. Viena jų - altoriaus paveikslai - sudaro Naujojo Testamento scenų nuo Apreiškimo iki Šventosios Dvasios atsiuntimo ciklą. Kita dalis sukomponuota iš simbolinių ir alegorinių scenų, kurios siejasi su Senojo Testamento siužetais, pavaizduotais antrame plane. Ketvirtąją dalį sudaro konkretūs personažai, įvairių luomų ir ordinų atstovai, klūpantys prie altoriaus ir dalyvaujantys šv. Mišių aukoje.Reikšminiai žodžiai: Aleksandras Tarasevičius; XVII a. Vilniaus grafika; Liturginiai alegoriniai ciklai; Fulgenty Dryiacki.

ENFulgenty Dryiacki's prayer book "The treasury of Jesus' life and blood..." which was illustrated with 41 copper engravings by Alexander Tarasevičius was published in the Jesuit's background in 1682. The iconographical genesis and the liturgical meaning of the engravings are analyzed. In that way it is revealed that the edition is a unique monument of art of Vilnius in the end of the 17th century and the monument of the theological. The cycle of engravings of A. Tarasevičius testifies the allegorical multiform way of interpretation of St. Mass that was widely spread since the late Middle Ages, when for every stage of the liturgical process a different subject of Evangel and the motif from the Old Testament that symbolically is associated with it was adapted. After the main allegorical liturgical cycles having been discussed the author comes to the conclusion that the engravings of Vilnius edition takes a special place. The iconographical program here comprises four semiotic coats: 1) the sequence of the actions of the priest 2) the biblical stories from the New Testament are composed in the place of the altar pictures 3) the symbolic and allegoric scenes associated with the Old Testament depicted in the background of the composition 4) the particular characters, the representatives of different social layers and orders, that were taking part in St. Mass are depicted in the forefront - as if in the porch of the main view. The author of this iconographical program might have been an unknown Jesuit. It couldn't have been Fulgenty Dryiacki's because he was dead already when A. Tarasevičius showed up in Vilnius. [From the publication]