Luomines paradigmos konfigūracija : buvusi šlėkta Vilniuje (1832-1873 m.)

LTStraipsnyje, remiantis vienos socialinės grupės pavyzdžiu, analizuojamos Rusijos imperijos socialinės politikos sąsajos su luominės paradigmos konstravimu XIX a. pirmoje pusėje. Tai iš esmės buvo susiję su gyventojų skirstymu į privilegijuotas, pusiau privilegijuotas ir neprivilegijuotas grupes apibrėžiant jų teises ir pareigas, ir tokiu būdu užtikrinant jiems ekonomines ir socialines funkcijas bei tų funkcijų kontroliavimą. Pagrindinė valdinių organizavimo forma buvo korporacinė ir bendruomeninė su daugiau ar mažiau išreikštais savivaldos elementais, nelygu, kuriam luomui ji buvo skirta. Aukščiausiame lygmenyje funkcionavo bajorų savivalda, žemiausiame - miestiečių ir valstiečių bendruomenės, kurių nariai buvo susieti kolektyvine atsakomybe už bendruomenės sudėtį, jos narių elgesį, mokesčių surinkimą ir prievolių vykdymą. Valstybė taipogi reguliavo savo valdinių poziciją visuomenėje ir jų mobilumą. Straipsnyje analizuojama teisinė ir socialinė buvusios šlėktos integracija Vilniuje, kur buvo susitelkusi didesnė gyventojų grupė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperija (Russian Empire); Socialinė politika; Socialinė konstrukcija; Vilniaus miesto piliečiai; Bendruomenė; Russian Empire; Social policy; Social construction; Vilnius city citizens; Community.

ENThe article, on the basis of the example of one social group, examines the problem of how the Russian Empire's social policy in the first half of nineteenth century was connected with the maintenance of the estate paradigm. It essentially consisted of the distribution of subjects into privileged, semi-privileged, and unprivileged groups, the definition of their rights and duties, and the objective to ensure the performance of the economic and social functions of the subjects and the control of these functions. The corporate or community organisational form of the subjects, collective responsibility for the composition of the community, the behaviour of its members, the collection of taxes, and the performance of duties served this purpose. The state also regulated such an important area as a person's position in society and the possibility of changing it. The article examines the legal and social integration of the former szlachta in Vilnius, where a larger group of citizens was massed. [From the publication]