LTPer visą karo laikotarpį Lietuva užėmė itin svarbią strateginę poziciją Napoleono karinėje politikoje: čia buvo įkurta svarbiausia užnugario karinė bazė, iš kurios nusitiesė Didžiajai Armijai gyvybiškai svarbi komunikacinė arterija. Galima sakyti, kad Lietuvos gyventojai pajuto karo, o, tiksliau sakant, visus su karo veiksmais susijusius sunkumus. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos gyventojų prancūzmečiu patirti nuostoliai dėl Didžiosos Armijos savivalės, maisto, pašaro ir transporto rekvizicijų, išaugusios mokesčių naštos, karinių abiejų priešininkų susidūrimų, taip pat dėmesys sutelkiamas į civilių gyventojų aukas. 1812 m. kare Lietuva patyrė nemažų nuostolių dėl Rusijos kariuomenės rekvizicijų, priešininkų karinių veiksmų, o ypač Didžiosios Armijos savivaliavimo bei didžiulės rekvizicijų naštos, užgulusios kiekvieno gyventojo pečius. Karo padariniai, skaičiuojant vien tik aritmetinę materialinę nuostolių išraišką, galima sakyti, stipriai sulėtino Lietuvos, po valstybės padalijimo nesuspėjusios atsigauti ekonomiškai ir morališkai, plėtotę: žemės ūkis, pagrindinis krašto ekonominio potencialo variklis, prarado apie 50% iki karo turėtų pajėgumų. Dvarai ir valstiečiai pristigo traukiamosios jėgos, miestai, miesteliai ir kaimai buvo smarkiai nuniokoti, dalis pastatų sudeginta. Nuskurdusiems gyventojams prireikė nemažai laiko vien tiktai savo jėgomis atstatyti sugriautus ūkius. Minėti įvykiai, taip pat civilių gyventojų aukos bei karių žūtys mūšiuose ar mirtys dėl šiltinės bei kitų ligų turėjo įtakos šalies demografinės situacijos blogėjimui.Reikšminiai žodžiai: 1812 m. karas; Didžioji Armija; Napoleonas; Rusijos imperija (Russian Empire); The French invasion of Russia of 1812; Napoleon's army; Napoleon; Russian empire.
ENDuring the entire period of the war Lithuania had an especially important strategic position in Napoleon’s military policy: the most important rearward military base was launched in Lithuania, from which the communications, vitally important for the Great Army were started. One could state that the inhabitants of Lithuania felt all the hardships, related with military activities. The article examines the losses, incurred by Lithuania’s inhabitants during the French times due to the lawlessness of the Great Army, requisitions of food, fodder and means of transportation, the increased burden of taxes, military actions of both adversaries, in addition, attention is dedicated to the losses of civil residents. During the war of 1812 Lithuania incurred significant losses as the result of requisitions by the Russian army and especially the lawlessness of the Great Army and the enormous burden of requisitions, which was experienced by each and every inhabitant. The consequences of the war, calculated solely in the arithmetic material expression of losses, had a significant negative impact on the development of Lithuania, which, after the division of the state had not managed to revive neither economically nor morally: the rural economy, i. e. the main driver of the economic potential of the land, lost approximately 50% of its capacity, which existed before the war. Manors and peasants lacked tractive force, cities, towns and villages were devastated, a part of buildings was burned. The poverty-stricken inhabitants needed a lot of time to revitalize the demolished farms by their own forces. The aforementioned events, as well as the losses of civil residents and soldiers in battles and deaths by typhus and other diseases resulted in the impairment of the demographic situation in the country.