Žodžių daryba rankraštinėje Kazimiero Kristupo Daukšos lietuvių kalbos gramatikoje

LTStraipsnio tikslas -- aptarti žodžių darybą rankraštinėje Kazimiero Kristupo Daukšos lietuvių kalbos gramatikoje. Straipsnio autorius teigia, kad Daukšos gramatikoje žodžių darybai skiriama gerokai daugiau vietos negu iki tol rašytose lietuvių kalbos gramatikose. Straipsnio autorius daro tokias išvadas. 1. Palyginti su pirmtakų ir amžininkų gramatikomis, rankraštinėje Daukšos gramatikoje žodžių darybai skiriama nepalyginamai daugiau dėmesio ir tai daroma daug aukštesniu teoriniu lygiu. 2. Dar neapsispręsta dėl žodžių darybos vietos gramatikoje. 3. Atsisakyta (arba visai nesuvokta) galūninės darybos: grynosios daiktavardžio galūninės darybos (stalius) iš viso neminima, o priešdėliniai galūnių vediniai iš veiksmažodžių priskiriami kompozicijai. 4. Apie kompoziciją ir derivaciją kalbama ne apskritai, o pagal kalbos dalis. 5. Daiktavardžio priešdėlinė daryba suvokiama kaip kompozicijos rūšis ir tai grindžiama teoriškai bei pavyzdžiais. 6. Jau teoriškai suvokiama, kad skirtingos kalbos dalys turi skirtingus darybos formantų rinkinius. 7. Kaip ir visose pirmtakų ir amžininkų gramatikose, tyrinėjimą bei teigimų suvokimą labai sunkina tai, kad pateikiama mažokai pavyzdžių, nėra platesnio konteksto, be kurio kai kurių reiškinių net apskritai neįmanoma įvertinti. 8. Visiškai pagrįstai negimininės būdvardžio ir dalyvio formos priskiriamos prie prieveiksmių. 9. Žodžių darybos skyriuose nepaliekami be dėmesio ir kalbos norminimo dalykai: įvairūs darybos normos variantai vertinami kartais motyvuotai, o kartais remiamasi tik kalbine nuojauta.Reikšminiai žodžiai: žodžių daryba; Kazimieras Kristupas Daukša; Priššleichrinio laikotarpio gramatika; Derivacija; Kompozicija; word formation; Kazimieras Kristupas Daukša; Pre-Schleicherian; Grammar of Lithuanian; Derivation; Composition.

ENThe article aims at discussing word formation in the manuscript Lithuanian language grammar by Kazimieras Kristupas Daukša. The author of the article states that word formation attains significantly greater attention in Daukša’s grammar than in previous Lithuanian language grammar studies. The author comes up to the following conclusions. 1. Compared with the grammar studies, written by Daukša’s predecessors and contemporaries, the manuscript grammar study by Daukša dedicates significantly greater attention to word formation, which is also done on a significantly higher theoretical level. 2. The place of word formation in grammar was not clearly identified. 3. The ending formation was refused (or failed to be comprehended): the pure ending formation of nouns (for instance, “stalius”) is not mentioned at all and prefix derivations of endings from verbs are attributed to composition. 4. Composition and derivation is spoken of not as a whole but according to parts of speech. 5. The prefix formation of nouns is comprehended as a type of composition and this is substantiated both theoretically and by providing examples. 6. The fact that different parts of speech have different sets of formants is already comprehended theoretically. 7. As in all the other grammar studies, written by Daukša’s predecessors and contemporaries, the study and comprehension of statements is greatly hindered by the lack of examples, absence of a broader context, without which certain phenomena are impossible to evaluate. 8. The non-gender adjective and participle forms are attributed to adverbs. 9. The aspects of standardization of language are not left without any attention in the chapters, dedicated to word formation: the different variants of the norm of formation in certain cases are evaluated in a well-reasoned manner and sometimes only the linguistic intuition is referred to.