Rašybos norminimo apraiškos Ewangelie polskie y litewskie 1647 ir 1674 metų leidimuose

LTStraipsnyje apžvelgiami kai kurie grafikos ir ortografijos skirtumai Jono Jaknavičiaus "Ewangelie polskie y litewskie" 1647 ir 1674 metų leidimuose. Kalbama apie raidyno ir rašybos skirtumus, atsiradusius dėl parengėjų ar redaktorių, korektorių, leidėjų taisymų rengiant leidybai 1674 m. "Evangelijų" leidimą. Nustatyta, kad Jaknavičiaus "Evangelijose" (1647, 1674, 1679 ir1690 m.), kaip ir 1646 m. Slavočinskio giesmyne ir iš dalies Belarmino katekizmo vertime, buvo vartojamas Sirvydo raidynas. Balsių rašyba daugiausia rėmėsi fonetiniu principu, o priebalsiai Sirvydo (Daukšos, Kleino), taigi ir Jaknavičiaus, buvo rašomi remiantis morfologiniu principu. Panaši ir šių leidinių ortografija, tačiau jos nevienodumą lėmė tai, kad ta pati fonema buvo žymima keliais rašmenimis ar rašmenų junginiais, ir priešingai -- tas pats rašmuo žymėjo ne vieną fonemą ar jos variantą. Straipsnio autorė daro išvadą, kad nors tiek raidyno, tiek ortografijos srityje dar pastebima nenuoseklumų ir įvairavimų, tačiau jau bandoma vienodinti tekstą, pereiti prie pastovesnių rašmenų ir rašybos principų.Reikšminiai žodžiai: Rašyba; Rašybos principai; Grafema; Balsių grafemos; Dvigarsių grafemos; Lyginamoji analizė; 17 a. senoji literatūra; Orthography; Rules of orthography; Grapheme; Graphemes of vowels; Graphemes of diphtongs; Comparative analysis; 17th century Lithuanian literature.

ENThis article deals with the graphemics of two editions (1647 and 1674) of Jonas Jaknavičius' Ewangelie polskie y litewskie. The differences between them reflect the author's endeavours to arrive at a more consistent orthography. Such features are discussed as: the use of individual graphemes, the rendering of the diphthongoids in /ml, Ini, that of the diphthongs /au/, /uo/, /ai/, /ei/, /ui/, and the use of the superscript macron to mark a postvocalic nasal. Elements of an established orthographical usage can be discerned in the use of "a pochylone", the use of to mark the second element of the diphthong /au/, and the spelling of individual lexemes and proper names. Direct influence of the Polish source text on these corrections is not evident. New in the 1674 edition is the use of the nasal abbreviations ë, Ї, ö. Changes connected with the use of types reflect the intervention of proof-readers, perhaps of the printer himself. The 1679 and 1690 editions do not markedly differ from the 1674 edition, and the corrections introduced in the latter evidently maintained themselves until 1705, when the Ewangelie were rewritten in a Western Lithuanian language variety. [From the publication]