LTStraipsnyje religinis gyvenimas XVI a. Lietuvoje nušviečiamas kaip įvairialypis reiškinys. Straipsnio autorė revizuoja lig šiol Lietuvos istoriografijoje vyravusią poziciją, anot kurios iki Reformos katalikybė Lietuvoje dar nebuvo įleidusi šaknų, o religinės praktikos buvo artimesnės pagoniškiems tikėjimams nei katalikų Bažnyčios skelbiamoms tiesoms. Istorikė, pasiremdama ilgamete Vakarų Europos istoriografijos vėlyvųjų viduramžių „liaudies religingumo“ tyrinėjimo patirtimi, į „ikireforminį“ religingumą pažvelgia atsiribodama nuo protestantų ir reformatorių suponuoto negatyvaus religingumo praktikų ir formų vertinimo, kas leidžia įžvelgti tradicinio religingumo sąsajas ne tik su pagoniškaisiais tikėjimais, bet ir su Vakarų Europos viduramžių religingumo raiška.Reikšminiai žodžiai: Krikščionybės istorija; Bažnyčios reformos; Religinis gyvenimas; Sakramentai.
ENThe paper presents the 16th-c. religious life in Lithuania as a versatile phenomenon. The author reviews the position that has dominated in Lithuanian historiography to date, which maintains that Catholicism had not yet taken root in Lithuania prior to reform and that religious practices were closer to the pagan beliefs rather than the truths declared by the Catholic Church. Building on the long experience of the study of the “people’s religiousness” of the Late Middle Ages in Western historiography, the author analyses the "pre-reform" religiousness by disassociating herself from the negative assessment of religious practices suggested by Protestants and Reformationists, which allows discerning the links between traditional religiousness with both the pagan beliefs and the expression of the West European medieval religiousness.