Karo padėties klausimai Lietuvos seimuose (1919-1927 m.)

LT1919 m. pradžioje įvesta karo padėtis didžiojoje Lietuvos dalyje su nedidelėmis pertraukomis (1919 03 01 - 1920 07 23 ir 1926 06 17 - 1926 12 17) veikė visą seimų laikotarpį (1920-1927). Karo padėties paskelbimą ir palaikymą reglamentavę teisiniai aktai valstybės kūrimosi pradžioje priimti gana skubotai, todėl ilgainiui buvo ne kartą pildomi ir koreguojami. Lietuviškasis parlamentarizmas formavosi idealizuotos demokratijos atmosferoje, kurią sukūrė to meto Vakarų pasaulyje vyravusi politinė pasaulėžiūra ir tautinio sąjūdžio tradicijos. Steigiamojo Seimo laikotarpiu (1920 - 1922 m.) išorinės agresijos bei vidinės suirutės grėsmės buvo pakankamai ryškios, todėl karo padėties klausimas netapo labai aštrus. Antrajame Seime (1923-1926) Krikščionių demokratų bloko įgyta balsų dauguma leido jam įtvirtinti savo dominavimą politiniame Lietuvos gyvenime. Šiuo laikotarpiu išryškėjo valdžios koncentracijos valdančiosios daugumos rankose ir stiprėjančios visuomenės kontrolės tendencijos. Karo padėtis neretai tapdavo opozicijos veiklos, jos spaudos varžymo priemone. Antrajame Seime opozicijos, kovojusios už demokratinių teisių ir laisvių įgyvendinimą varžantį karo padėties panaikinimą, gretos sustiprėjo, veikla tapo intensyvesnė. Trečiajame Seime (1926-1927 m.) pergalę pasiekus kairiosioms partijoms, politinė konjunktūra pasikeitė. Opozicijoje atsidūrusios dešiniosios frakcijos protestavo. 1926 m. antrojoje pusėje politinė įtampa šalyje pasiekė kulminaciją. 1926 m. gruodžio 17 m. valstybinis perversmas deformavo, o netrukus ir nutraukė demokratinio Lietuvos parlamentarizmo raidą.Reikšminiai žodžiai: Seimas; Karo padėtis; Lietuvos Respublika; 20 amžius.

ENThe martial law, introduced in Lithuania in 1919, with small interruptions (01-03-1919 – 23-07-1920 and 17-06-1926 – 17-12-1926) was in effect throughout the functioning of Seimases (1920-1927). Legal acts, regulating announcement and keeping of the martial law, at the start of creation of the state were adopted quite hastily therefore later they were repeatedly supplemented and amended. Lithuanian parliamentarianism was shaping in the conditions of idealized democracy, determined by the political worldview, prevailing in the West and the national movement traditions. During the period of the Constituent Assembly of Lithuania (1920 - 1922) the threats of external aggression and internal turmoil were rather prominent therefore martial law issues were not very relevant. During the Second Seimas (i. e. 1923-1926) the majority of votes, acquired by Christian Democrats ensured them the possibility to consolidate their domination in the political life of Lithuania. The trends of concentration of power in the hands of the ruling majority and the strengthening of the control of the society became more prominent during the period. Quite frequently the martial law became the tool for suppression of the activities and the press of the opposition. In the Second Seimas the opposition, fighting for abolition of the martial law, limiting the implementation of the democratic rights and freedoms, gained its momentum and its activities intensified. After the left parties became the majority in the Third Seimas (1926-1927), the political conjuncture has changed. The right fractions, which found themselves in the opposition expressed their protest. In the second half of 1926 the political tension in the country reached its culmination. The coup of 17 December, 1926 deformed and eventually, terminated the development of the democratic parliamentarianism in Lithuania.