Istorinė universitetinio aukštojo mokslo sampratos raida

LTŽinių visuomenėje kyla naujų reikalavimų aukštajam mokslui ir aukštojo mokslo institucijoms. Siekiant sėkmingos aukštojo mokslo reformos, būtina įsigilinti ir atsižvelgti į pasaulinį istorinį universitetinio aukštojo mokslo raidos kontekstą. Straipsnyje pateikiama aukštojo universitetinio mokslo sampratos istorinė analizė: nagrinėjama aukštojo universitetinio mokslo kilmė nuo pat jo užuomazgų Antikinėje Graikijoje ir pirmųjų universitetų įsteigimo Viduramžiuose, atkreipiamas dėmesys į Naujaisiais laikais universiteto modernizavimą skatinusius veiksnius. Lyginama aukštojo universitetinio mokslo samprata skirtingose aukštojo mokslo traktuotėse, išskiriamos ir aptariamos pagrindinės aukštojo mokslo sampratos, lėmusios aukštojo mokslo minties raidą bei reformas Vakarų Europoje ir JAV nuo XIX a. pradžios iki XX a. pabaigos. Nurodomos nuostatos, kuriomis turėtų būti grįsta šiuolaikinio aukštojo mokslo samprata. Įvertinama Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo raida, dabartinės aktualijos bei problemos, kurių aktualiausiomis galima laikyti aukštojo mokslo kokybės bei finansavimo klausimus, sąlygojamus aukštojo mokslo masiškėjimo, diversifikacijos, internacionalizacijos reiškinių.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis universitetinis mokslas; Aukðtojo universitetinio mokslo bruoþai; Universitetas.; Higher education; Features of higher education; University.

ENThe aim of the article is to present the most important aspects of historical development of higher education and to look at the context of the origin of basic features of higher education. The most scientists agree that the main features of university, such as academic freedom, autonomy, democracy, should be preserved despite of globalization challenges. The article starts with the idea of higher education in antiquity, and then discusses concepts of higher education in the works of Humboldt, Schleiemacher, and Newman. Next chapter of the article presents conceptions on higher education in the understanding of Flexner, Gasset, Lewis, Hutchins, Jaspers, Oakshott, Minogue and Barnett. The main ideas on higher education at university started from G. Fichte (1808) concluded with R. Barnett (1990) are presented in the table. The third part of the article describes the situation in Lithuanian higher education system and short ly presents the main challenges of massification, diversification and internationalization in the country. The article concludes that, in continuing the democratic tradition of higher education, modern universities preserve common values, aims and ideas, and the concept of modern higher education should be based on the presumption that higher education has to be developed as an autonomous institution of science and learning, which is free from external pressure or control by other institutions. Lectors take a critical position with regard to the knowledge they deliver to students and include students in scientific research process, thus contributing to their critical thinking and intellectual power. The relationships among members of academic community are based on a parity basis and each of them is entitled to academic freedom. [From the publication]