Gabių mokinių identifikavimo problemos

LTStraipsnio tikslas yra apžvelgti gabių mokinių atpažinimo problemas, remiantis mokslinės pedagoginės literatūros analize. Straipsnyje pateikiamos šiuolaikinės gabumų koncepcijos (J. Renzulli, F. Gagne, A. Tannenbaum, R. Sternberg), aptariama gabumų sampratos paradigmų kaita. Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad gabių mokinių atpažinimas yra edukacinio proceso būtinybė, nes sąlygoja visų ugdytinių polinkių ir poreikių atliepimą. Gabaus vaiko identifikacijos procesas yra problemiškas, nes gabumų samprata labai sudėtinga, apimanti įvairius gebėjimus, kurie gali pasireikšti nevienodu intensyvumu, skirtingu laiku ir aplinkybėmis. Remiantis šiuolaikinėmis gabumų sampratos koncepcijomis, ryškėja naujos paradigmos vaizdas, kuris gabumus apibrėžia kaip ne statinį, o dinaminį reiškinį, sąlygojamą tiek genetinių, tiek asmenybės ir aplinkos veiksnių, ir sudarantį prielaidas atpažinti gabų mokinį iš tam tikrų jo savybių, polinkių ir elgesio ypatumų. Siekiant atpažinti gabius vaikus galima remtis dviem -testo taškų ir pasiekimų vertės -kriterijais. Iki šiol buvęs dažniausias gabių vaikų identifikavimo būdas, naudojantis testais ir remiantis tam tikru surinktų taškų skaičiumi, jau nėra toks patikimas, bet vis dar iki šiol objektyvus vertinimas. Alternatyvus gabių vaikų atpažinimo būdas yra rėmimasis mokinių pranašesniais pasiekimais ir tam tikru, būdingu gabiems vaikams, elgesiu, gali atskleisti dinamiškesnį gabumų vaizdinį, tačiau nepanaikina subjektyvumo problemos.Reikšminiai žodžiai: Gabumų samprata; Tradicinė ir naujoji gabumų paradigma; Gabumų identifikacijos būdai ir problemos; Concept of giftedness; Traditional and modern paradigm of giftedness; The problems and methods of giftedness identification.

EN[…] Studies of scientists confirm the necessity to consider gifted learners as an important part of the pedagogical process because of their significant aspects. A personal level comes first, as the quality of formation has to meet the needs and inclinations of every learner. It is followed by a social level since the revelation of all learners' certain abilities should not make a negative impact on the psychological atmosphere of the training process. Thirdly, the potential of giftedness is also of major importance to political and economic levels as that is human resources of every state. The identification process of a gifted child is problematic seeing that the concept of giftedness is rather complicated. It implies different abilities that can show up with mixed intensity in different time and circumstances. A traditional paradigm allows us to regard giftedness as a static phenomenon. That conception is first of all related to intellectual or academic abilities. Discussion of modern concepts of giftedness, however, provides us with a new paradigm defining giftedness as a dynamic phenomenon conditioned by genetic, personal and environmental factors. To recognize gifted children, one can be guided by two criteria: the points of a test and the value of results. The most common identification of gifted children by using tests is currently not so reliable, yet it remains as an objective evaluation. An alternative way to recognize gifted children is by the reference to better achievements and certain behavior characteristic to the children in question. It can reveal a more dynamic view of giftedness, yet the problem of subjectivity is still there. [From the publication]