Metropolio ir provincijos komunikacijos ypatybės : Karšuva ir Kurtuvėnai XVIII a. antroje pusėje

LTRemiantis konkrečiu informaciniu kompleksu – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje didikų Nagurskių Kurtuvėnų dvaro archyve esančiais XVIII a. antros pusės rankraštiniais ir spausdintais laikraščiais, straipsnyje atskleidžiamos metropolito ir provincijos – Varšuvos ir Kurtuvėnų – komunikacijos ypatybės. Tokio pobūdžio – tam tikros socialinės grupės ar teritorijos kontekste – tyrimų iki šiol nėra atlikta tiek Lenkijos, tiek ir kitoje istoriografijoje, skirtoje XVI–XVIII a. spaudos istorijai. Didikų Nagurskių ir Kurtuvėnų dvaro istoriografijoje šis aspektas taip pat neaptartas. Daromos išvados, jog laikraščiai – tiek varšuvietiški, tiek užsieniniai – į šį provincijos centrą XVIII a. antroje pusėje patekdavo per Kauno paštą. Kurtuvėnų savininkai Nagurskiai (ypač Jokūbo Nagurskių laikais) palaikė tamprius informacinius ryšius pirmiausia su Varšuva, joje turėjo savo korespondentų, kurie už pinigus rengė jiems rankraštinius laikraščius. Nagurskiai taip pat prenumeravo ir spausdintus laikraščius, kitus leidinius, kaip antai kalendorius. Teigiama, jog būdami provincijoje didikai Nagurskiai komunikacine prasme sugebėjo priklausyti taip vadinamai elito kultūrai. Prenumeruojama spauda galėjo prisidėti ir prie socialinių pažiūrų, pvz., valstiečių atžvilgiu, formavimosi. Be abejo, to negalima pasakyti apie to meto kurtuvėniškius apkritai. Šiuo atveju akcentuotini ypač dideli kontrastai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kurtuvėnai; Nagurskiai (Nagurskis family); Rankraštiniai laikraščiai; Spausdinti laikraščiai; Kurtuvėnai; Noblemen Nagurskiai; Manuscript newspapers; Printed newspapers; XVIII century.

ENThe article reveals the peculiarities of communication of metropolis and province basing its research on exact information, i.e. published newspapers and manuscripts of the second part of the 18th century kept in the Kurtuvėnai estate archive available in the Manuscript Department of the National Martynas Mažvydas Library. This kind of a research, i.e. a research in the context of a given social group or territory, so far has not been carried out neither in the 16th -18th c. historiography nor in the historiography of another country. This aspect was not discussed in the historiography of the noblemen Nagurskiai and the Kurtuvėnai estate as well. The conclusions drawn show that Warsaw newspapers as well as foreign newspapers found their path to this centre of the province by means of Kaunas post. Nagurskiai, the owners of Kurtuvėnai, especially at the times of Jokūbas Nagusrkis, had close contacts with Warsaw, where they had correspondents who produced manuscripts for them for a monetary reward. Nagurskiai also subscribed printed newspapers and other publications, such as calendars. It is maintained that from a communicative point of view Nagurskiai belonged to the so-called elite culture. The subscribed press could have contributed to their social attitudes, for example, their attitudes towards peasants. There is not doubt that the same cannot be said about the then inhabitants of Kurtuvėnai in general. In this case quite notable contrasts are highlighted.