Šeimoje netektį patyrusių vaikų saviindentifikacijos poreikis kaip socializacijos veiksnys

LTJaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų individualūs ypatumai daugeliu atvejų rodo, kad jiems būdingas savarankiškumo siekimas ir tuo pačiu tinkamo pavyzdžio ar asmens tarp suaugusiųjų ieškojimas. Vadinasi, plečiantis vaiko socialinei patirčiai, daugėja ir elgesio pasirinkimų bei savęs tapatinimo su kitu galimybių. Todėl vienas iš esminių socializacijos veiksnių laikomas asmenybės identifikacija su tam tikromis kultūromis (subkultūromis) - bendromis ir lokaliomis (Merkys, 2002). Būtent šių kultūrų bei subkultūrų kito tapatumo palaikymo dėka individas gali išlaikyti savo kaip svarbaus žmogaus tapatumą: tik toje aplinkoje gali būti formuojamas žmogaus tapatumas, kurioje palaikomas nuolatinis ir geranoriškas ryšys, santykis. Kaip tik straipsnyje ir nagrinėjama šeimoje vienokią ar kitokią netektį patyrusių pradinių klasių mokinių saviidentifikacijos poreikis kaip vidinis veiksnys, sąlygojantis tolesnius šių mokinių socializacijos procesus. Empirinių duomenų pagrindu mėginama palyginti netektį patyrusių ir jos nepatyrusių vaikų požiūrį į savo namus ir tėvus, patirtą netektį šeimoje, taip pat jų požiūrį į savo mokyklą kaip svarbius šių tiriamųjų saviidentifikacijos poreikio raiškos rodiklius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socializacija; Netektį patyrę vaikai; Self identification; So¬cialization; Grie¬ving children.

ENRelation between loss in the family and child‘s socialization is stressed in many psychological and educational works Experienced loss is a very difficult matter for a child, who tries to internalize his/her family‘s traditions, values and also to form his/her identity - self I. Self identification in this article is mostly defined as a specific feature of children (age 7-11). On the one part it is self identification with other people, their groups, and satisfying the need to belong to some of those social groups on the emotional basis. On the other part it is quite a complicated psychological phenomenon, which helps to take some other person's characteristics and perceive them as one's own. The social interactions with others, especially with family members, is an important component of children's identification to whom and also forming their self I. In other words, through membership the self-awareness and social identities are created, and also that reveals the individuality of a child's interaction with him/herself and with others. It was stated that experienced loss in the family negatively affects self-identification processes: grieving children have more negative attitudes towards their home and parents, and also they do not feel so good while being at home. Besides, these children have also more negative than positive attitude towards school and their own status among peers. […]The experienced loss has many negative effects on grieving children's attitude towards themselves (they tend to think as having no friends at school, that it is difficult for them to find some new friends etc.). [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education