LTStraipsnyje keliama šiuolaikinių paauglių santykių su tėvais kaitos problema globalizacijos kontekste. Turint galvoje, kad globalizacija, stiprindama šiuolaikinio žmogaus ryšius su pasauliu kaip su visuma, gali silpninti santykius su lokalinėmis bendruomenėmis (šeima, mokykla ir kitomis mikroaplinkos institucijomis) bei su kiekvienu jų narių, svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip paaugliai žvelgia į savo santykius su tėvais. Kartu siekiama atskleisti, kaip paaugliai vertina ir savo santykį su pačiu savimi. Straipsnyje lyginami vyresnių (16–18) ir jaunesnių (13–15) metų paauglių požiūriai į savo santykius, taip pat ryškinami paauglių požiūrių į santykius pokyčiai, įvykę per aštuonerius metus. [Iš leidinio]
ENThe article raises the problem of teenagers’ attitudes to family in the context of globalisation. Having in mind globalization researchers’ viewpoint that globalization strengthens the relations of contemporary man with the world at large on the one hand, but on the other, it might weaken the relations with local communities (family, school and other institutions of micro-surroundings) and their separate members, the main attention is focused on teenagers’ attitude towards their relations with parents. The article also attempts to reveal teenagers’ evaluations of relationship with their teachers and friends as their close people and their relations with themselves. On the basis of longitudinal research data, the changes in teenagers’ attitude to their relationships are unfolded having taken place in the period of eight years. The comparison of senior (16–18) and younger (13–15) teenagers’ attitude to their relations with the above-mentioned people is also provided. [From the publication]