Jėzuitų gimnazijų mokinių teisingumo nuostatos : patirtis, apmąstymas ir veiksmas

LTStraipsnyje nagrinėjamas klausimas, kiek jėzuitų gimnazijų mokinių vertybinės nuostatos atitinka jėzuitų dokumentuose ir ugdymo tradicijoje iškeltą teisingumo bazinę vertybę. Remiantis įvairios literatūros analize, jėzuitų norminiais dokumentais, sukurtas Jėzuitų mokyklų mokinių teisingumo nuostatų audito modelis, kuris yra sudėtinė vienos iš trijų bazinės jėzuitų mokyklos vertybės -bendruomeniškumo - dalis. Teisingumas tiriamas atsižvelgiant į Šv. Ignaco pedagoginės paradigmos procesinius elementus: patirtį, apmąstymą ir veiksmą. Atlikto tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos jėzuitų gimnazijų mokinių teisingumo vertybines nuostatas, jų atitikimą jėzuitų švietimo teisingumo bazinėms vertybėms. Tyrime dalyvavo 250 Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijų 6-7 klasių mokinių. Atlikta gautų duomenų analizė atskleidė, kad mokinių tiesos, kaip žmogiškos būties pamato, suvokimo lygmuo yra aukštas, o tiesos realizavimo - vidutinis. Jėzuitų mokinių teisingumo patyrimas vertintinas vidutiniškai, nes mokiniams svarbi asmeninė tiesa, aš-tu santykis, nėra mes kategorijos. Teisingumo principas kasdienybėje dažniausiai realizuojamas neveiklumo principu: mokiniai patys neteisingai veikiant nedalyvauja, tačiau nesiima veiksmų neleistinam poelgiui sustabdyti. Paaiškėjo, jog mokiniams skaudžiausios neteisingumo mokykloje patirtys yra draugų išdavystė (26 proc.) ir neteisingas mokytojų vertinimas (24 proc.). Kaip didžiausią teisingumo pažeidimą mokiniai įvardija melą (38 proc.) ir išdavystę (33 proc.). Remiantis tyrimo duomenų analize, pateikiami pasiūlymai ir praktinės rekomendacijos.Reikšminiai žodžiai: Teisingumas; Šv.Ignaco pedagoginė paradigma; Vertybės; Justice; Ignatian pedagogical paradigm; Values.

ENThe article discusses the experience, understanding and practical implementation of justice among Jesuit secondary school students in Lithuania. A model of the notion of justice in Jesuit schools is proposed on the basis of the analysis of literature and of Jesuit normative documents. The model is a part of the community aspect of the three basic values of Jesuit schools. Justice is examined through the elements of the Ignatian pedagogical paradigms: experience, reflection and action. It has been determined that, in the area of justice, reflection is dominant, followed by experience and action. It can be said that the values of justice do not unequivocally include all the dynamic of the Ignatian paradigm. The article demonstrates that truth as the foundation of human existence is understood very well by the students, but the application of truth is mediocre. The reason is that the experience of Jesuit secondary school students is not ample: personal truth is important to them, the I-thou relationship, but without the category we. The principle of justice in daily life is most often applied passively - students do not participate in an unjust act, but take no steps to stop unacceptable behavior. The conclusion is that the most painful experience of injustice at school as experienced by students is betrayal by friends and unjust evaluation by teachers. The students indicate lies and betrayal as the greatest violation of justice. [From the publication]