Voluntary work : our way back to a civil society?

LTSavanoriškos valstybės piliečių organizacijos, kitaip dar vadinamos nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), sudaro pilietinės visuomenės pagrindą. Tokių organizacijų, aktyviai veikiančių įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, gausa ir įvairovė laikoma vienu esminių tvirtos, sutelktos pilietinės visuomenės bruožų. NVO sektorius labiausiai išvystytas pažengusiose pramoninėse valstybėse, visų pirma Olandijoje, Airijoje, Belgijoje, JAV. Įvairių tyrimų duomenimis, Vakarų visuomenėse NVO sektoriuje neatlygintinai dirba vidutiniškai 35% gyventojų. Rytų Europoje situacija gerokai prastesnė. Žemiausias NVO aktyvumas šiame regione yra Rusijoje. 1999 metais atlikto tyrimo duomenimis, vos 8% šios šalies gyventojų dalyvauja NVO veikloje; kitur savanorių kiek daugiau: Ukrainoje apie – 13%, Lietuvoje bei Lenkijoje – 14%, Vengrijoje – 15%, Rumunijoje – 16%, Bulgarijoje – 17%, Estijoje – 18%, Latvijoje – 22%. Tenka pripažinti, kad gyventojų įsitraukimo į savanoriškas organizacijas lygis mūsų šalyje yra žemas net ir lyginant su kitomis mūsų regiono valstybėmis, nekalbant jau apie pažengusias pramonines visuomenes, turinčias ilgas demokratijos tradicijas. Visų pirma dėl abipusio nepasitikėjimo bendradarbiavimas tarp valstybinių institucijų ir savanoriškų organizacijų yra nepakankamas. Nemažiau svarbu ir tai, jog gyventojai vis dar nesuvokia NVO vaidmens visuomenėje, sprendžiant aktualias socialines problemas. Straipsnyje kaip tik ir aptariamos kultūrinės, politinės bei ekonominės NVO sektoriaus nebrandumo bei gyventojų pasyvumo priežastys bei NVO sektoriaus plėtros Lietuvoje perspektyvos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Labdara; Organizacijos; Humanitarinės organizacijos; Pilietinė visuomenė; Visuomeninė veikla; Savanorystė.

ENVoluntary civil organisations, also known as non-governmental organisations (NGO’s) form the basis of any society. The plenitude and diversity of such organisations that are actively involved in various fields of social life is considered one of the underlying features of a strong, united society. The NGO sector is most developed in advanced industrial states, first of all in the Netherlands, Ireland, Belgium, the US. Various studies show that in the Western societies, around 35 per cent of citizens are working gratuitously in the NGO sector. The situation is by far worse in Eastern Europe. The lowest NGO activity here is in Russia. According to a 1999 survey, as little as 8 per cent of the country’s population are involved in NGO activity; in other countries, volunteers number is larger figures: 13 per cent in Ukraine, 14 per cent in Lithuania and Poland each, 15 per cent in Hungary, 16 per cent in Romania, 17 per cent in Bulgaria, 18 per cent in Estonia, 22 per cent in Latvia. The article discusses cultural, political and economical reasons of the NGO sector being immature and the public being so passive as well as the outlook of the NGO sector development in Lithuania.

• Organizacinis visuomenės įtikinėjimo tinklas kaip socialinės inžinerijos instrumentas : savanorystės populiarinimo Lietuvoje atvejis / Modestas Grigaliūnas. Informacijos mokslai. 2011, t. 58, p. 24-41.
• Socialinė dezintegracija ir savižudybės Lietuvoje tautinės tapatybės analizės kontekste / Stanislovas Juknevičius. Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis / sudarytojai ir moksliniai redaktoriai: Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008. P. 130-147.
• Socialinės dezintegracijos ypatybės Lietuvoje / Stanislovas Juknevičius. Naujoji Romuva. 2006, Nr. 3, p. 12-14.