Pedagogikos, kaip mokomojo dalyko, vaidmuo keičiantis mokytojų rengimo paradigmai

LTStraipsnyje siekiama atskleisti pedagogikos studijų įtaką būsimojo mokytojo rengimui. Išsamiai apžvelgiama pedagogikos, kaip mokomojo dalyko, raida Lietuvoje, išryškinamos pedagogikos funkcijos rengiant pedagogus, nagrinėjamos pedagogikos dėstymo problemos keičiantis mokytojų rengimo paradigmai. Pedagogikos ištakos analizuojamos nuo Vilniaus universiteto įsikūrimo, atskleidžiama jo reikšmė rengiant mokytojus Lietuvoje XX-XXI a. Didelis dėmesys skiriamas S. Šalkauskio sukurtai pedagogikos mokslo sistemai, jo pedagogikos reiškinių traktavimui, filosofiniam pagrindimui, paliečiamas pedagogikos ideologizavimas sovietiniu periodu. Nagrinėjamos pedagogikos funkcijos, didaktikos raidos tendencijos, išryškinami mokytojų rengimo sunkumai ir pedagogikos vaidmuo diegiant naujas mokytojų rengimo paradigmas. Atlikta analizė leidžia daryti tam tikras išvadas. Mokytojo rengimo kaitoje išryškėjo įvairios jo profesinio tobulinimo kryptys: tapimas mokytoju be tikslingo, specialaus teorinio pasirengimo, teorinio pasirengimo dominavimo, teorijos ir praktikos integravimo. Mokytojo profesinio meistriškumo kėlimo kaitai pedagogika darė didelę įtaką. Pedagogikos struktūros komponentų raidą veikė švietimo sistemos išsivystymo laipsnis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pedagogikos aktualumas iškilo iš būtinumo pertvarkyti švietimą demokratiniais pagrindais. Pedagogika atsinaujina laisvojo ugdymo principais, humanizmo dvasią atspindinčiu turiniu, orientuotu į individualios, laisvos ir atsakingos asmenybės ugdymą.Reikšminiai žodžiai: Pedagogika; Didaktika; Bendroji didaktika; Dalyko didaktika; Mokytojo rengimas; Ugdymo teorija ir praktika.; Pedagogy; Didactic; General pedagogy; Theory of upbringing and didactics; Education theory and practice.

ENThe development of education and preparation of teachers for theory and practice based professional activity, the relationship between the subject discipline and professional training in Lithuania in the previous century are analysed in the article. In historical view education had developed as both the theory and practice of teaching and had been called by different terms - pedagogy theory and pedology practice of education. To the very end of the 19th century priority was given to preparing teachers for primary schools in teacher training seminaries. In the period from the beginning of 20th century pedagogy became as a subject taught at university. Pedagogy as a specific focus of study appeared since 1922 in Kaunas University. The first pioneers in founding pedagogy as a university subject were well-known Lithuanian philosophers S. Šalkauskis and A. Maceina in whose works teacher education and the models of teaching were based on the philosophical conception of man and on the nature of research concerning education. Pedagogy as a university subject was divided into three parts: general pedagogy, theory of upbringing and didactics which focussed on training processes. In S. Šalkauskis view, the core of education is the philosophy of education which fulfilled two main functions - methodological and world view. As it is discussed in the article, didactics became the main subject representing teacher education in the soviet and postsoviet periods. the postsoviet period in Lithuanian didactics became a distinct component of teacher education and education theory. [From the publication]