LTVis dažniau jau pradinių klasių vaikai, gyvenantys vaikų globos namuose, nenori lankyti mokyklos. Tai gali lemti tiek socialinės, tiek asmenybinės priežastys. Šiame straipsnyje analizuojamos asmenybinės priežastys (neadekvatus savęs vertinimas, išmoktas bejėgiškumas, nepalankus kauzalinės atribucijos modelis ir mokyklos fobija), nagrinėjama, kaip keičiasi asmenybinės nenoro mokytis priežastys nuo 1 klasės iki 4 klasės. Atlikto tyrimo tikslas - išsiaiškinti gyvenančių vaikų globos namuose 8-12 m. amžiaus vaikų asmenybines nenoro mokytis priežastis. Tyrime dalyvavo gyvenantys globos namuose ir nenorintys mokytis 8-12 m. vaikai bei jų mokytojai. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad 10-12 m. nenorinčių mokytis vaikų, gyvenančių vaikų globos institucijoje, savęs vertinimas yra žemesnis nei 8-9m. vaikų. 8-12 m. nenorintiems mokytis vaikams, gyvenantiems vaikų globos namuose, būdingas nepalankus kauzalinės atribucijos modelis. Jie nepripažįsta, kad pastangos gali būti sėkmės ar nesėkmės priežastimi. Neadekvatus savęs vertinimas ir nepalankus kauzalinės atribucijos modelis dažnai sąlygoja išmoktą bejėgiškumą, kuris dažnai yra perkeliamas ir į suaugusiojo gyvenimą, trukdydamas individui realizuoti savo potencines galimybes. Neadekvatus savęs vertinimas veikia nepalankų kauzalinės atribucijos modelį, kartu formuojasi bejėgiškumo jausmas. Visos šios asmenybinės priežastys daro įtaką mokyklos fobijos atsiradimui, kuris vėliau perauga į mokymosi motyvacijos nebuvimą.
ENUnwillingness to study may be understood as a twofold problem: individual and social. It was established that children from foster homes encounter greatest difficulties in studies. This article discusses four causes of individual unwillingness to study typical to this age group: inadequate selfevaluation, learned impotence, adverse causal attribution model and school phobia. Thus the purpose of this paper is to reveal causes of individual unwillingness to study of children aged 8-12 and living in foster homes. Methods used: literature analysis, interviews, experiment. Investigated group: unwilling to study children aged 8-12 and living in foster homes; teachers of these children. Self-evaluation of unwilling to study children aged 10-12 and living in foster homes is lower than this of children aged 8-9. Low self-evaluation represses intellectual activity, efforts to study, thus the outcome is lower results. When children fail to improve self-evaluation in socially acceptable ways, they try to entrench in other sphere of activities. Adverse causal attribution model is typical for the above group investigated. They do not recognize that efforts may be the cause of success or failure. Under such circumstances, we may expect that behavior unhelpful for adaptation shall repeat in various spheres. Thus, learned impotence is not a temporary trait and may not go away by itself. Inadequate self-evaluation influences adverse causal attribution model allowing for emerging of the feeling of impotence, which is usually transferred to the adult life. All these individual causes influence appearance of a school phobia, which later grows into absence of a motivation to study. [From the publication]