LTStraipsnyje trumpai apibūdinami sentikiai ir jų istorija apskritai, taip pat jų gyvenimas Lietuvoje nuo XVII a. iki XX a. pabaigos. Vėliau koncentruojamasi ties Tauragnų valsčiaus sentikių parapijų istorija XIX-XX a. Tarpukario Lietuvoje (šiam laikotarpiui straipsnyje skiriama daugiausia dėmesio) Utenos apskrities Tauragnų valsčiuje buvo trys sentikių parapijos - Šeimaties, Sirvydžių ir Nečėnų. Visose šiose parapijose tuomet veikė sentikių maldos namai. Straipsnyje apibūdina šių parapijų ir atitinkamų sentikių bendruomenių raida. Nurodoma, kad 1918-1940 m. sentikiams Lietuvoje būdinga dviguba etnokonfesinė tapatybė ir vis stipresnis siekis išlaikyti tautinę tapatybę. Rusų sentikių tautinės savimonės sustiprėjimą galima aiškinti ne tik kaip bendrą to meto Lietuvos visuomenei tautinių vertybių pabrėžimą, bet ir kaip psichologinę reakciją į valdžios siekį kurti iš esmės etninės tautos, o ne pilietinės bendruomenės vertybėmis pagrįstą Lietuvos visuomenę.Reikšminiai žodžiai: Tauragnai. Sentikiai. Parapijos. Šventikai.
ENThe article provides a brief description of old-believers and their history as such, as well as their life in Lithuania from the 17th century till the end of the 20th century. Further the article centers towards the history of old-believer parishes of Tauragnai area. During the interwar Lithuania (the period gets the major attention in the article) Tauragnai area of Utena district had three old-believer parishes - Šeimatis, Sirvydžiai and Nečėnai. Old-believer meeting-houses were functioning in all the aforementioned parishes. The article characterizes the development of the said parishes and the corresponding old-believer communities. It is mentioned that in 1918-1940 Lithuanian old-believers characterized with dual ethnic-confessional identity and the ever so strong striving for retaining the national identity. The strengthening of national self-perception of Russian old-believers might be explained both as the common emphasis of national values, characteristic of Lithuania’s society of the time and as the psychological response to the authorities’ attempts to develop a society, based on the values of an ethnical nation, but not a civil community.