Dorinio ugdymo metodai liaudies pedagogikoje

LTStraipsnyje aptariami pagrindiniai pirmosios XX a. pusės liaudies pedagogikoje taikyti metodai remiantis mokslinės literatūros, etnografinių ir istorinių šaltinių analize bei kokybiniais bendrų gairių interviu. Įvairiose Lietuvos vietovėse buvo apklaustas 131 respondentas - ne vėliau nei ketvirtajame XX a. dešimtmetyje gimę žmonės, kilę iš valstiečių šeimų. Respondentų prašyta papasakoti apie dorinį ugdymą pirmosios XX a. pusės Lietuvos kaimo bendruomenėje. Remiantis atlikta analize galima daryti išvadą, kad dorinio ugdymo metodai tradicinėje kaimo bendruomenėje buvo sutelkti į netinkamų vaiko polinkių, elgesio apraiškų prevenciją, slopinimą ar šalinimą; tai leidžia kalbėti apie autoritarinį tradicinio dorinio ugdymo pobūdį. Gausiausią ugdymo metodų grupę sudaro sakytiniai (žodiniai) metodai: pamokymai, sujungiantys paaiškinimus, patarimus, įtikinimus, moralus, ir draudimai, dažnai išreikšti tikėjimais, įspėjimais ar bauginimais. Kaimo bendruomenės nuostatose atsispindi drausmės ir bausmių, išreikštų bauginimais, barimais ir keiksmais, pajuoka, fiziniu poveikiu, būtinybė, tačiau fizinės bausmės buvo naudojamos nepasiteisinus kitiems poveikio būdams. Didesnį poveikį nei pačios fizinės bausmės darė žinojimas, kad joks nusižengimas dorovės normoms ir dorinio elgesio standartams neliks nepastebėtas ir nenubaustas. Skatinimo metodai (pagyrimai ir apdovanojimai) dažnai buvo traktuojami kaip vaikų "gadinimas" ir doriniam ugdymui buvo naudojami itin retai. Metodų taikymą lėmė įvairūs veiksniai: vienoks ar kitoks vaiko prigimties aiškinimas, tėvų nuotaika, vaiko amžius ir konkreti situacija. Tai, kaip laiku ir vietoj ugdymo metodai ir priemonės būdavo panaudojami, lėmė jų veiksmingumą.

ENThe article discusses the methods, applied in folk pedagogy in the 1st half of the 20th century referring to the analysis of scientific literature, ethnographical and historical sources and quality interviews. 131 people, born not later than the thirties of the 20th century, coming from peasant families, were surveyed in different areas. They were requested to tell their experience on the moral upbringing in Lithuanian rural communities of the 1st half of the 20th century. Referring to the performed analysis one can come up to the conclusion that the moral upbringing methods were focused on the prevention, suppression or elimination of manifestations of inappropriate behaviour of children, which gives reasons to talk of authoritarian character of the traditional moral upbringing. The most numerous group of methods of nurturing includes the verbal methods: admonition, joining explanation, persuasion, advice, moralization and prohibition, most frequently expressed by beliefs, admonitions and intimidations. The rural communities characterized with discipline and punishments, expressed by intimidation, scolding, mocking, corporal punishment, however the latter were only employed in case other means were not efficient. A greater influence than corporal punishment was brought by the awareness that any violation of the moral norms and standards of moral behaviour will not be left unnoticed and unpunished. The methods of encouragement (compliments and awards) were quite frequently treated as “spoiling” of children and were very rarely used in moral upbringing. The application of methods was determined by different factors: one or another explanation of origins of a child, the parents’ mood, the age of the children and the specific situation. The way of use of nurturing tools and methods and the time and place of their use determined their efficiency.