National identity, culture, and globalization

LTStraipsnyje nagrinėjama globalizacijos procesų įtaka Lietuvos nacionalinei kultūrai ir tautinei tapatybei. Teigiama, kad Lietuvos viešajame diskurse esama nepasitikėjimo globalizacija, nes transnacionalinių struktūrų formavimasis, globali rinkos ekonomika kuria naujas politinės priklausomybės formas, kurios veikia ir Lietuvą, o radikalias permainas išgyvenanti šalies visuomenė jaučiasi nesaugi, stokojanti galimybių prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Todėl neretai net ir akademinėse diskusijose globalizacijos vertinimas pasižymi eschatologinėmis nuotaikomis. Straipsnyje polemizuojama su pesimistinės pozicijos besilaikančiais autoriais, keliant lietuvių nacionalinės tapatybės raidos ir transformacijos sovietmečiu klausimus. Nesutinkama su pozicija, kad nacionalinė tapatybė yra stabili, nekintanti duotybė, kurią būtina "užkonservuoti", remiantis XX a. nacionalizmo sampratomis. Vis dėlto, taip pat nesutinkama su radikalia nuostata, kad sovietmetis tautinį identitetą sunaikino, todėl jį reikia kurti visiškai iš naujo. Daroma išvada, kad sovietinės okupacijos trauma paveikė Lietuvos nacionalinę kultūrą, palikdama ją pažeidžią globalizacijos plėtros akivaizdoje, tačiau eurointegracijos kontekste esama naujų galimybių konstruoti šiuolaikišką tautinį identitetą ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio sąlygų.Reikšminiai žodžiai: Culture, globalization, Lithuanian society, national identity.

ENThe article analyzes the influence of the globalization processes on Lithuanian national culture and identity. It is stated that the public discourse of Lithuania characterizes with distrust of globalization, since the formation of transnational structures and global market economy creates new forms of political dependence, which also affect Lithuania and the society of the country, which experiences radical changes and feels insecure and lacking the possibilities to adapt to the rapidly changing environment, therefore the view of globalization, even in academic discussions characterizes with eschatological attitude. The article provides polemics with the authors, sticking to the pessimistic position, by raising the issues of development of Lithuanian national identity and its transformation during the Soviet times. The authors do not agree with the position that the national identity is a stable and inalterable state, which must be preserved referring to the 20th century nationalism provisions. Nevertheless, the authors also do not agree with the radical viewpoint that the Soviet times eliminated the national identity and it needs to be developed from scratch. The conclusion is made that the trauma of the Soviet occupation had an impact on the national culture of Lithuania and left it vulnerable to globalization developments, however, in the context of the European integration, there are new possibilities to construct a modern national identity and adapt to the conditions of the changing world.

• Ideologijų kova: meno diskursas istorijos lūžyje / Daiva Citvarienė. Kultūrologija. 2007, t. 15, p. 339-360.
• Tипология национального идентитета в условиях Белорусско-Польско-Литовского взаимодействия / Николай Беспамятных. Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis / sudarytojai ir moksliniai redaktoriai: Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008. P. 86-105.