Neogotikos įtaka Žemaitijos medinių koplytėlių architektūrai (XIX a. pabaiga - XX a. pirmoji pusė)
LTStraipsnyje yra analizuojama neogotikos įtaka Žemaitijos medinių koplytėlių architektūrai XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje, aiškinamas jų teritorinis paplitimas regione, monumentaliojoje sakralinėje architektūroje bei ieškoma šių statinių fasadų sprendimo prototipų. Pavieniai neogotikos stiliaus elementai nekeitė medinių koplytėlių tradicinės tūrio formos, o tik suteikė jam stilinę išvaizdą, ir būdavo naudojami kaip dekoro motyvai. Šie statinio elementai architektūroje egzistavo kaip efektyvi, kūrybinga, galima interpretuoti estetinė forma, kuri buvo traktuojama laisvai. Tik nedaug yra žinoma neogotikinių koplytėlių, kurių fasadų išvaizda tiesiogiai atspindi neogotikos stilinės krypties įtaką. Tos pačios ar gretimų apylinkių neogotikiniai sakraliniai pastatai neretai tapdavo medinių koplytėlių konkrečiais stiliniais prototipais. Tokių koplytėlių fasaduose būdavo atkartojami minėtiems neogotikiniams sakraliniams pastatams būdingos kompozicijos bruožai. Ikonografinės medžiagos analizė leidžia teigti, jog Plungės (Babrungėnų, Medingėnų, Platelių, Šateikių, Žlibinų apyl.), Telšių (Lieplaukės, Nevarėnų, Žarėnų apyl.) ir Skuodo (Barstyčių, Notėnų, Mosėdžioapyl.) rajonuose daugiausia būta medinių koplytėlių, kurių architektūroje jaučiama netiesioginė neogotikos įtaka.Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Medinės koplytėlės; Neogotika; Samogitia; wooden chapels; Neo-Gothic.
ENOn the basis of the research of the archival iconographic material the manifestations of neo-Gothic in the architecture of Samogitian wooden chapels of the late 19th and early 20th centuries have been analyzed in the article. The analysis of the iconographic material revealed the fact that the trend of this style mostly influenced chapels in Plungė, Telšiai and Skuodas districts. There has been ascertained that in the effort to give them the impression of the neo-Gothic construction one towered or two-towered compositions were most frequently applied, single elements that had impressive marks of decorativeness were used. These elements used to impart a stylish appearance to the construction, however, they never changed the traditional volumetric form. Therefore the impact upon the architecture of the chapels mostly appears as indirect. It has been known a scanty number of chapels representing the noticeable direct impact of neo-Gothic in their forms and decor. It appeared in their facades without changing their traditional volumetric form and structure. Neo-Gothic church buildings of the same district or district in the vicinity not rarely became the prototypes of the chapels on which this impact was made. Their appearance was imitated and freely enough interpreted in compositions of wooden chapels. Several examples of such imitation has been presented in the article. Forms and elements in the architecture of neo-Gothic chapels that were widespread in the late 19th and early 20th centuries were employed up until the mid - 20th century. [From the publication]
