Pilietinė komunikacija ir tarpkultūrinis ugdymas
LTStraipsnyje pilietinė komunikacija nagrinėjama kaip viena iš tarpkultūrinio ugdymo sąlygų bei veiksnių, skatinančių pilietinės visuomenės kūrimąsi. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariamos "tarpkultūrinio ugdymo ir "pilietinės komunikacijos sąvokos bei jų vartojimas edukaciniame kontekste. Antrojoje straipsnio dalyje pristatoma pilietinės komunikacijos ugdymo metodika "Struktūrinė akademinė kontroversija ir bei empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslui pasiekti buvo taikyta anketinė projekte dalyvavusių mokinių ir mokytojų apklausa (prieš pradedant projektą ir baigus jį vykdyti); interviu su tyrime dalyvavusiais mokytojais, mokyklų administratoriais, projekto koordinatoriais; stebėjimas bei Focus grupės su mokiniais ir mokytojais. Literatūros šaltinių bei preliminari pilotinio kiekybinio ir kokybinio tyrimo duomenų analizė leido konstatuoti, kad pilietinė komunikacija yra vienas iš pagrindinių tarpkultūrinio ugdymo turinio komponentų ir jį sąlygojančių veiksnių. Nustatyta, kad "Struktūrinė akademinė kontroversija yra efektyvi tarpkultūrinio ugdymo metodika, padedanti ugdytis tarpusavio supratimą įvairiakultūrėje bendruomenėje. Pastebėti mokinių pilietinių žinių bei politinių procesų suvokimo, nuostatų bei elgesio pokyčiai. Remiantis pateiktomis preliminariomis išvadomis daroma prielaida, jog pilietinė komunikacija yra pozityvaus tarpkultūrinio ugdymo pagrindas.Reikšminiai žodžiai: Pilietinė komunikacija; įvairiakultūriškumas; Tarpkultūrinis ugdymas; Civic communication; Multiculturality; Intercultural education.
ENThe article deals with the theoretical and practical problems of intercultural education. The major goals of the article is to present and analyse the results coming from the international, comparative research on effectiveness of the certain methodology for multicultural education. The concepts of "civic communication" as well as "intercultural education" are discussed from sociological and educational perspectives the first part of the article. And it is shown that civic communication is one of the components of the content and the main actor for intercultural education. The Methodology of the Structured Academic Controversy are presented in the second part of the article as well as the results of the international research on effectiveness of the methodology mentioned above is analysed. The respondents were coming from really multicultural community: 2000 students and 90 teachers from six USA sites and 6 European sites participated in the research (Lithuania, Russia, Checz Republic, Turkmenistan, Estonia, Azerbaijan). Analyses of data did show significant changes in students knowledge and understandings of political processees; in students attitudes towards presenting different opinions; in students behaviours. The results in the article are illustrated by the comments from interview and focus groups with teachers and students. On the bases the analyses of literature and the results of the research the major conclusions about effectiveness of the methodology of the Structured Academic Controversy are drawn by author of the article. And assumption that civic communication is essential bases for intercultural education. [From the publication]
- Aktyvaus mokymo(si) metodų taikymas tobulinant muzikos pedagogikos studijas universitete : veiklos tyrimo rezultatai / Jūratė Daugėlienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 4 (33), p. 13-20.
- Dorinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose metodologiniai orientyrai / Lilija Duoblienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2007, t. 18, p. 25-33.
- Foreign language teachers’ viewpoints on intercultural competence development in the foreign language teaching/learning process / Roma Kriaučiūnienė, Auksė Šiugždinienė. Language acquisition: problems and perspectives / edited by Diāna Laiveniece. Cambridge: Cambridge Scholars Publishing, 2016. P. 23-38.
- Lietuvių literatūros vadovėlių XI-XII klasėms analizė tarpkultūriškumo ugdymo galimybių aspektu / Birutė Šilėnienė, Eglė Magienė. Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 19, p. 53-74.
- Mokytojų požiūris į tarpkultūrinės kompetencijos raišką / Aida Norvilienė, Vaiva Zuzevičiūtė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 111-124.
- Pilietinė visuomenė ir jos priešai : autoritetas, tiesa ir viešoji erdvė XXI amžiaus pradžios Lietuvoje / Leonidas Donskis. Vilnius : Versus aureus, 2004. 172 p.
- Politinė kultūra: koncepcijos susiformavimo ir raidos analizė / Eglė Verseckaitė. Politinė kultūra ir visuomenės kaita / sudarytojas Algimantas Jankauskas. Vilnius: Naujasis lankas, 2002. P. 8-48.
- Self-development of intercultural competence in academic exchange programmes : students’ attitude / Aida Norviliene. Socialiniai mokslai. 2012, Nr. 1 (75), p. 58-65.
- Tarpkultūrinės edukacijos svarba rengiant pedagogus: teorinės įžvalgos / Loreta Chodzkienė. Pedagogika. 2013, 112, p. 24-33.
- Ugdymą(si) aktyvinančių metodų taikymo edukacinės galimybės muzikos pedagogikos studijose universitete / Jūratė Daugėlienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 55-64.
- Viewpoints of intercultural competence development in English language teaching/learning classroom / Roma Kriaučiūnienė, Auksė Šiugždinienė. Verbum. 2010, t. 1, p. 95-105.
