LTGeografiškai ir funkciškai plėtojantis Europos Sąjungai (ES), vis daugiau teoretikų ir praktikų įsitraukia į diskusiją dėl esamos ir būsimos ES politinės sistemos. Klasikinės integracijos teorijos nesugebėjo paaiškinti tuometinės EEB integracijos XX a. 6-7 dešimtmetyje. 1993 m. įkūrus ES, didžiosios integracijos teorijos galutinai žlugo. Nors iškilo keletas naujų požiūrių, tačiau jie sugeba paaiškinti tik tam tikras ES procesų sritis, todėl, kaip teigė S. Hix'as ir A. Moravcsik'as, laimei nei viena teorija nebetinka unikaliai ES politinei sistemai analizuoti. Šiame straipsnyje siekiama pristatyti dar mažai Lietuvoje nagrinėtą postmodernios imperijos prieigą, aiškinant ES integraciją ir plėtrą. Žinoma, tai nėra universali teorija, gebanti išsamiai analizuoti ES procesus, tačiau imperinę perspektyvą reiktų suprasti kaip įrankį, leidžiantį kitaip pažvelgti į ES. Mokslininkai vis dažniau aiškina ES plėtrą ir jos institucinę struktūrą pasitelkdami postmodernios imperijos sampratą. ES komisijos pirmininkas J. M. D. Barroso taip pat dažnai siūlo ES įsivaizduoti kaip imperiją, kuri savo vertybėmis ir aukštais socioekonominiais standartais verčia kaimynines valstybes kultūriškai ir ekonomiškai artėti Europos link. Dėl plėtros ir integracijos ES smarkiai pasikeitė. Kai kurių politikų ir mokslininkų nuomone, ES tampa net savotiška "supervalstybe". Tačiau pagrindinio dokumento, apibrėžiančio tolesnę ES ateitį - Lisabonos sutarties, analizė leidžia nesutikti ir drąsiai prieštarauti, kad sutartis išsaugos unikalią ES sistemą ir nesukurs "Jungtinių Europos Valstijų". [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postmoderni imperija; Europos integracija; Lisabonos sutartis; Postmodern empire; EU; European integration; The Treaty of Lisbon.
ENAfter the Treaty of Maastricht further European integration was accompanied by vast discussion among scholars, concerning future model of EU governance. Despite different approaches it seems none theory is dominant. More and more recent process of EU integration and enlargement for some scholars resembles to new forms of empire. Therefore this article seeks to develop postcolonial approach to reveal emerging form of EU polity. Short comparative analysis of the federal superstate and postcolonial empire, points out that kind of federal superstate ruling within EU at the moment and close future is very doubtful. However, post-modern concept of empire is used as method, but not as suggestive model for the EU, nevertheless showing potential conversion into the postcolonial empire. [From the publication]