LTErnstas Fraenkelis lietuvių žiaurùs sieja su žiaudùs, žiudrùs, žiudrti. Šie savo ruožtu asocijuojami su lietuvių žti, žudýti arba rusų жудá. Bet Fraenkelio lyginimas nei fonetiškai (*žiaur- derivacija iš *žiaud(r)- nėra akivaizdi), nei semantiškai nėra iki galo įtikinamas. Labiau motyvuota, straipsnio autoriaus nuomone, būtų semantiškai lyginant latvių ferus: ferōx: žiaurus (*g'[h]ēur-) suvokti kaip pirmąją raidos būseną link antrosios būsenos žvėris (*g'[h]uēr-). Šitaip aiškinant (*g'[h]ēur-) savo kilme turėtų būti priklausinio tematinis adjektyvas, kuris lietuvių kalboje tapo u-kamieniu.Reikšminiai žodžiai: žodžių kilmė.
ENErnst Fraenkel related the Lithuanian word “žiaurùs” with “žiaudùs”, “žiudrùs”, “žiudrti”, which, in turn, are associated with the Lithuanian “žti”, “žudýti” or the Russian “жудá”. However Fraenkel’s comparison is convincing neither phonetically (the derivation of *žiaur- from *žiaud(r)- is not obvious), neither semantically. In the opinion of the author of the article, it would be more reasonable to, by semantically comparing the Latvian ferus: ferōx: comprehend “žiaurus” (*g'[h]ēur-) as the first state of development towards the second state “žvėris” (*g'[h]uēr-). According to such explanation (*g'[h]ēur-), in terms of its origins, would be the thematic adjective of the appurtenance, which, in Lithuanian language became a u-stem.