Apie grybus, arba velniškas nuklydimas

LTStraipsnyje apžvelgiamas sekuliarus grybavimo paprotys kaip nepertraukiama senosios baltų religijos tąsa. Autorė teigia, kad būdama Romos katalikų šalimi, desakralizuotoje kasdienybėje Lietuva tuo pat metu nesiliauja buvusi „pagoniška“. Autorės nuomone, grybavimas tik iš pirmo žvilgsnio teatrodo kaip viena iš mėgstamų Lietuvoje laisvalaikio formų, būdas atsipalaiduoti, gastronominė manija, ekonominė galimybė. Bet patyrinėjus grybus senosios baltų tradicijos kontekste, lietuvių santykis su grybais pasirodo reikšmingas ir religiškai. Autorė siekia grybų ir grybavimo analize prisiminti ir susigrąžinti giliuosius lietuvių prigimtosios religijos klodus, jos gyvybišką dimensiją - religijos materialumą. Teigiama, kad iš religijotyros perspektyvos, grybai atveria duris į lietuvių prigimtinę religiją. Autorės nuomone, lietuviams yra būtina sąmoningai išsaugoti šį senojo baltų pasaulėvaizdžio grybavimo paveldą, nes senoji baltų tradicija prasmingu, gyvybę palaikančiu būdu kreipia žmogų į tai, kas yra gerai jam ir jį supančiai aplinkai. Grybavimas ir grybų valgymas, autorės teigimu, yra religiškai prasmingi, ir tai atspindi natūralų ryšį, kurio dėka žmonės netampa atskirti nuo savo aplinkos. Straipsnyje daroma išvada, kad vienas įrodymų, kaip grybai iš tikrųjų sieja žmogų su protėviais, yra tai, kad būtent tėvai ir protėviai, o ne knygos, išmokė žmogų grybauti ir atskirti nuodingus grybus nuo valgomųjų ir gydomųjų. Grybai ir jų simbolinis ryšys su požemiais, mirusiųjų pasauliu, autorės manymu, išreiškia gelminį šventybės Lietuvoje sluoksnį.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Grybai; Grybavimas; Grybavimo tradicijos; Katalikybė; Lietuvių tradicinė kultūra; Lietuvos kraštovaizdis; Pagonybė; Senieji tikėjimai; Tradicinė gyvensena; Ancient Baltic religion; Ancient believes; Boletuses; Catholicism; Lithuanian landscape; Mushrooms; Mushrooms' picking traditions; Paganism; Traditional way of living.

ENSince the dawn of time Lithuanians have been gathering edible mushrooms. This paper views the secular practice of mushroom gathering as an uninterrupted continuation of the Ancient Baltic religion. As a Roman Catholic country, Lithuania does not cease to be "pagan" in its desacralized everyday ways. On the surface, mushroom gathering appears as one of Lithuania's favourite pastimes, a form of relaxation, a gastronomic obsession, an economic opportunity. If we examine mushrooms in the context of the Ancient Baltic tradition, Lithuania's relationship with mushrooms appears to be more complex and religiously meaningful. Mushrooms help us to remember and to recover the deep layers of Lithuania's Indigenous Religion by opening up a vital religious dimension - materiality of religion. This dimension is not consciously known to modern Lithuanians, who do not think of material aspect of the Ancient Baltic tradition in terms of religion. Mushrooms help us to unveil the camouflaged sacred reality of everydayness and to see the material exchanges that govern it. The way that Lithuanians relate to mushrooms reveals a richer sense of the local Sacred that is unique to this place. Through the use of stories and myth, the presentation links mushrooms with the chthonic realm of the mischievous god of the dead Velnias. The paper concludes with a story about Lithuanian response to the Western scare regarding poisonings from žaliuokės, the Yellowknight fungus. [From the publication]