LTŠiame straipsnyje aptariami pakaitinio liaudies dainų atlikimo būdo funkciniai aspektai. Pakaitinis dainavimas laikomas universaliu reiškiniu, todėl jo funkcinės paskirties prielaidos bandomos atskleisti gretinant su kitomis universalijomis. Pakaitinio atlikimo būdo funkcijos išryškėja mitologijos, antropologijos, sociologijos mokslų tyrimų rezultatų kontekste. Išskirtos pagrindinės funkcinės raiškos galimybės mitologiniame ir sociologiniame lygmenyje sąveikauja tarpusavyje ir atsiskleidžia apeiginiame lygmenyje. Dainavimas pakaitomis - universalus reiškinys, todėl jo paskirtis atsiskleidžia gretinant jį su kitomis universalijomis. Esminis šiuo požiūriu - dualinės organizacijos universalumas. Dualinė organizacija lėmė visuomeninio gyvenimo pobūdį, darė įtaką žmonijos požiūriui ir atsispindėjo gausiuose dualistiniuose mituose. Dainavimas pakaitomis gali būti arba antagonistinio pobūdžio (dviejų grupių kova), arba pagrįstas keleto narių gretinimo binarika. Pakaitinio dainavimo apeigų metu paskirtis - dievų, mitologinių herojų mėgdžiojimas ir erdvės hierofanija. Pakaitinis dainavimas siunčia ir priima pranešimus, t. y. atlieka komunikacinę funkciją. Pakaitinio atlikimo kontekste galima išskirti tris pagrindinius komunikacijos modelius: 1) tarpasmeninę tiesioginę nenustatytos trukmės, 2) tarpasmeninę tiesioginę nustatytos trukmės ir 3) netiesioginę komunikaciją. Dainavimas pakaitomis taip pat yra parankus dainų atlikimo procesui palengvinti, kai dalyviai nemoka dainų arba jų mokosi. Tai utilitarinė pakaitinio dainavimo funkcija.Reikšminiai žodžiai: Pakaitinis atlikimo būdas; Universalija; Dualinė organizacija; Apeiga; Komunikacija; Funkcija; Alternate singing; Universals; Dual organization; Ritual; Communication; Function.
ENThe search for the purpose of alternate singing, which was carried out analysing the material about this widespread way of performing in the Lithuanian and other nations’ traditions, employing research work in different spheres (mythology, anthropology, philosophy, sociology and other), enable us to draw the following conclusions: 1. Alternate singing is a universal phenomenon. Therefore its purpose (as well as its sources and other issues important for analysis of this phenomenon) becomes clear comparing it with other universal phenomena. The universal phenomenon of dual organization is essential in this respect. 2. Dual organization determined the character of social life, influenced man’s viewpoint and was reflected in numerous dual myths. Dualism in the myths can be either antagonistic or unified. Analogically alternate singing can be either of antagonistic nature (generally, struggle between two groups) or based on the binarics of the comparison of several members. 3. The meaning of performing rituals is to ritually re-create a model of the creation of the world, to make space “cosmos-like”. During celebrations, when transition is made from one state or time into another, the benevolence of gods is particularly important. Therefore it can be maintained that, besides other rituals, the choice of the way of singing was also important. Here the aim of alternate singing during rituals was to imitate gods and mythological heroes and the hierophany of space.4. When the theory of communication is applied to instances of alternate singing one more aspect of the purpose of such performing, which is to send and receive messages, i.e., a communication function, becomes obvious. Three main communication models have been distinguished in the context of alternate singing: direct inter-personal communication of unlimited length; direct inter-personal communication of limited length; and indirect communication. 5. Alternate singing is convenient to make the process easier (when one has to sing for a long time or has to improvise the text). It also allows those who do not know the song to take a part in performing (join in the refrain) and to learn the songs (repeating the strophe, which was sung by the leader). This is the utilitarian function of alternate singing. 6. The functions of alternate singing, which are distinguished on the levels of mythological and social life, are not isolated from one another. They interact, and their expression on ritual level can manifest in various ways. [From the publication]