"Cum essem parvulus" : nuo Orlando di Lasso iki Ryčio Mažulio. Pamatinių kompozicinių idėjų kaita = "Cum essem parvulus": from Orlando di Lasso to Rytis Mažulis. The interchange of the underlying compositional ideas

LTStraipsnis gvildena Orlando di Lasso ir Ryčio Mažulio vokalinius opusus a cappella, sukurtus remiantis šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams (13:11) teksto fragmentu „Cum essem parvulus“. Studijos idėją formuoja komparatyvistinis metodas ir hermeneutinės interpretacijos aspektas. Kita vertus, minėti kūriniai analizuojami kaip savo gyvenamojo meto muzikos kompozicijos reprezentacijos. Remiantis jomis fokusuojama šio apaštalų ženklais plūstančio žodinio teksto pasirinkimo motyvacija, siekiama apibūdinti tradicijas, madas ir priemones, kompozicinius įrankius, technikas, įsigilinti į komponavimo proceso psichologiją. Kaitaliojant „apšviesto paviršiaus“ ir jo metamo šešėlio tyrinėjimą, bandoma atskleisti, ką abu opusai gali paliudyti apie savo autorius ir juos sukūrusį laiką. Straipsnyje gvildenamos įvairios problemos, tokios kaip konceptualus požiūris į prasminius žodžius, kompozicinės mąstysenos ypatumai, radikali erdvės ir laiko sampratos transformacija XXI a. opuse, tipologinė forma ir kt. Taikoma daugiakultūrės, pliuralistinės komparatyvistikos metodologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Manierizmas; Končetizmas; Kompozicinė retorika; Mikrostruktūrinė muzika; Palindromas; Motetas; Kastratai; Garso sinchronizatorius; Orlando di Lasso; Rytis Mažulis; Maanerism; Concetto delle parole; Compositional rhetoric; Microstructural music; Palindrome; Motet; Castrate; Sound synchroniser; Orlando di Lasso; Rytis Mažulis.

ENThe article discusses two works a cappella by Orlando di Lasso and Rytis Mažulis in constructing their compositions on the First Epistle’s text by St Paul, 1 Corinthians 13:11 “Cum essem parvulus”. The main idea of this investigation was modelled on the methodological ground emphasizing two methods: comparative analysis and an approach of hermeneutic interpretation. On this basis I’m trying to focus on the motivation of why this text which is crammed with apostolic signs has been chosen, to refer to traditions, fashions or means, compositional “instruments” and strategies, psychology of composing that bind and oppose both opuses. On the basis of analysis I’ll try to reveal what both opuses can tell about their authors and the time of creation. The article investigates a variety of problems such as the conceptual approach to key words, the manner of compositional thought, concepts of space, time and temporality that have been radically transformed by recent work, understanding of the genre of the motet and others. [From the publication]