LTKadangi etnonimas lietuviai, Lietuva mena baltišką temą, tai jo apibrėžimas kaip Šiaurės Rusijos gali didžiai sutrikdyti. Betgi per pastarąjį ketvirtį amžiaus iškilo reikalas apibrėžti šį etnonimą, susijusį tiek su tikrove, tiek ir su mitologijos sritimi. Šiaurės Rusijos lietuva - nauja sąvoka, neseniai įvesta šio straipsnio autoriaus. Ji yra antrinė, susidariusi tiesiogiai iš pirminio etnonimo lietuviai, lietuva kaip jo didžiai mitologizuota projekcija, atspindinti daugiau ar mažiau fantomiškus tarp Šiaurės Rusijos gyventojų paplitusius vaizdinius apie tam tikrą svetimą etnokultūrinį elementą, nelabai aiškiai apibrėžtą, o kartais netgi skirtingai identifikuojamą, nors už šių fantomiškų vaizdinių slypi kažkas realaus, tik matomo gerokai iškreipiančiame - tiesiog ligi grotesko su neigiamu ženklu - veidrodyje. Šiaurinė baltų hidronimų paplitimo riba iš esmės sutampa su erdvės, kurioje išliko padavimai apie lietuva, pietine riba. Jei ši prielaida teisinga, tai tokia dviejų poerdvių, iš kurių viename (pietiniame) išliko hidroniminiai baltizmai, o kitame (šiauriniame) - padavimai apie Lietuvą, kaimynystė gali ir nebūti atsitiktinė. Šiaip ar taip, Šiaurės Rusijos areale liaudies atmintis išsaugojo Lietuvos vardą ir įvaizdį, nors pastarasis yra taip nutolęs nuo bet kokio apibrėžtumo, kad tiksliausiu (ir, beje, neutraliu) jo apibrėžimu, ko gero, reikia pripažinti tautologiją lietuva. Mitologizuojanti sąmonė tarsi dovanoja Lietuvai Rusijos šiaurėje papildomus tūkstantmečius gilyn, iki pat ledynmečio epochos.Reikšminiai žodžiai: Hidronimija; Etnogenezė; Hidronymy; Ethnogenesis; Rusija (Russia).
ENSince the ethnonym “Lithuania” and “Lithuanians” is related with the Baltic subject, its definition as one originating from the Northern Russia can be greatly misleading. However during the last quarter of the century there emerged the need to define the ethnonym, related with both reality and mythology. The Northern Russian Lithuania is a new concept, which was lately introduced by the author of the article. The concept is secondary, which was derived from the primary ethnonym “Lithuania” and “Lithuanians” as its mythologized projection, reflecting more or less phantom images of a certain ethnic-cultural element, not clearly defined and sometimes even differently identified, widely spread among the inhabitants of the Northern Russia, although the said images hide something real but perceived in a false mirror, one involving grotesque with the negative character. The Northern boundary of spread of the Baltic hydronyms in essence corresponds to the Southern boundary of the territory, on which legends of Lithuania have survived. In case the said assumption is correct, the neighbourship of such two pro-territories, in one of which (i. e. the Southern) there remained hydronymic Baltisms and in the other (i. e. the Northern) there are legends on Lithuania may not be coincidental. Anyhow, the folk memory of the area of the Northern Russia retained the name and image of Lithuania, although the latter is so far from any definition that its most accurate (and also neutral) definition could be the tautology “Lithuania”. The mythologizing conscious gives Lithuania additional millenniums in the North of Russia way back to the Ice Age.