Požiūriai į kosmopolitinę madą XX a. pirmosios pusės spaudoje : tarp etninių įvaizdžių ir naujovių

LTTyrimų objektas - XX a. pirmoje pusėje Lietuvos spaudoje skelbti straipsniai apie madą. Juose išreikštas to meto įvairių visuomenės sluoksnių požiūris į madą, jos kilmę Lietuvoje. Mada išimtinai sieta su moterimis. Nagrinėjant minėtą medžiagą, atsiskleidė konfliktas tarp seno ir naujo, lietuviško ir nelietuviško. Dažniausiai mada buvo suvokiama kaip svetimas, kosmopolitinis reiškinys ir todėl vertinta neigiamai. Svetimumas - pagrindinis argumentas grindžiant neigiamą požiūrį į madą ir jos vartotojas moteris. Daugiausiai kalbėta apie neigiamą mados dorovinį, socialinį, politinį poveikį. Manyta, kad kosmopolitinės mados luošina Lietuvos moterį fiziškai ir dvasiškai, dėl to kyla grėsmė visai tautai. Vertinant moters aprangą svarbų vaidmenį vaidino jos socialinis statusas. Nuo XIX a. Lietuvoje įsigalėjusi nuostata, kad kaimas yra/ turi būti etniškumo saugotojas, aiškiai matoma ir kalbant apie madą. Teigta, kad kosmopolitinės mados ypač netinka kaimietėms, kad jos griauna lietuvybę. Miestietės vertintos kiek atlaidžiau. Jų išvaizda, apranga dažniausiai nesieta su tautybe, tačiau turėjo atitikti patriarchalinius "moteriškumo" reikalavimus. XX a. pirmos pusės Lietuvoje moteris buvo atsidūrusi tradicinės ir modernios kultūros konflikto zonoje. Spaudoje aukštintas idealizuotas tradicinės moters, tikros lietuvės įvaizdis, kuris buvo priešpastatomas kosmopolitinei, moderniai, madingai moteriai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterys Lietuvoje; Visuomenės savimonė; Kosmopolitinė mada; Požiūriai į kosmopolitinę madą spaudoje; Etniniai įvaizdžiai.; Women in Lithuania; Public consciousness; Cosmopolitan fashion; Attitudes to a cosmopolitan mode ir the press; Ethnic images.

ENThe subject of the study is the articles about fashion, published in the Lithuanian press in the first half of the 20th century. The articles express the view of fashion and its development in Lithuania, taken by different layers of the society of the period. Fashion is not exclusively targeted at women. When examining the aforementioned materials, the conflict between the old and the new and Lithuanian and non-Lithuanian aspects was revealed. Most frequently fashion was perceived as a foreign and cosmopolitan phenomenon therefore it was viewed negatively. The foreignness was the main argument for basing the negative attitude towards fashion and the women, who were interested in it. The negative moral, social and political impact of fashion was mostly discussed. There was the opinion that the cosmopolitan fashion cripples the Lithuanian woman both physically and morally, which results in the threat to the entire nation. When evaluating a woman’s clothing, her social status played an important role. The provision that the rural area is/must be the keeper of ethnicity, which entrenched in Lithuania from the 19th century, can also be clearly seen when talking about fashion. It was stated that the cosmopolitan fashions are especially not suitable for rural women, since they destroy the Lithuanian identity. Urban women were evaluated with more lenience. Their appearance and clothing was most frequently not related with nationality however it had to conform to the patriarchal requirements, raised for “femininity”. In the first half of the 20th century in Lithuania a woman found herself in the zone of conflict between the traditional and modern culture. The press celebrated the idealized image of the traditional woman, a true Lithuanian, by opposing it to the cosmopolitan, modern and fashionable woman.