Pseudomokslinė informacija: plitimo priežastys ir gajumo prielaidos
LTStraipsnyje aptariamas pseudomokslinės informacijos fenomenas, kuris suprantamas kaip pastanga patenkinti visuomenėje egzistuojantį poreikį greitai gauti paprastą atsakymą į nepaprastą klausimą. Aptariamos pseudomokslinės informacijos atsiradimo ir plitimo priežastys. Analizuojamos gnoseloginės, psichologinės ir sociologinės pseudomokslinės informacijos gajumo prielaidos. Parodoma, kad pseudomokslinės informacijos „gyvenimą“ šalia oficialios patikrintos mokslinės informacijos ir visų sluoksnių bei socialinių grupių didesnį ar mažesnį paveikumą iš dalies lemia šio fenomeno savotiškas dvilypumas, kuriame keistu būdu sugyvena priešingi dalykai – tiesa (moksliškai patikrinti teiginiai) bei spėlionės, grindžiamos nuojauta ir moksliškai nepatikrintais faktais. Kita vertus, jį palaiko ir mūsų nuolatinis troškulys papildomos bei vis naujesnės, nors ir ne visai patikimos informacijos, siekiant kuo geriau ir visapusiškiau pažinti mus supantį pasaulį ir jo reiškinius. Tenkindama šį poreikį pseudomokslinė informacija kartu skatina mokslo tyrėjus siekti moksliškai pagrįstų atsakymų ir pateikti juos visuomenei atvira, suprantama ir prieinama forma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grupės homogeniškumas; Informacijos socialinės funkcijos; Mokslas; Mokslas, pseudomokslas, pseudomokslinė informacija, informacijos socialinės funkcijos; Pseudo mokslas; Pseudo mokslinė informacija; Pseudomokslas; Pseudomokslinė informacija; Socialinės informacijos funkcijos; Group homogeneity; Pseudo-science; Pseudo-scientific information; Pseudo-sience; Science; Science, pseudo-science, pseudo-scientific information, social functions of information; Social function of information; Social functions of information.
ENThe phenomenon of pseudo-scientific information, the reasons of its spread and premises of its vitality are discussed in the paper. Pseudo-scientific information is understandable as an attempt to suit a demand, which exists in society, while providing a simple answer to a question, which an individual or society is concerned about and that answer is not sustained by scientific research. It is showed that the rise and spread of pseudo-scientific information in society are conditioned by objective reasons. Firstly, the lack of information concerning a subject which is significant for society. Secondly, the lack of information for a particular individual (social group) concerning a substantial subject. Thirdly, fast spread of scientific and technical inventions and penetration of technological innovations into various spheres of life the understanding of which demands an appropriate informal "processing", i.e. it demands provision in an appropriate form, which is partly provided by pseudo-scientific knowledge. The existence of pseudo-scientific information is determined by the fact that it performs important social functions in society. The existence of pseudo-scientific information by official certified scientific information and the fact, that all social groups are affected to a larger or lesser extent, show its ambivalent power and vitality.On the one part, the roots of its vitality lie in the duality of this phenomenon, where opposite things coexist in a strange way – the truth (scientifically verified propositions) and speculations which are based on intuition rather than on scientifically verified facts. On the other part, it is maintained by our permanent wish to get additional and fresher information, though not totally reliable, while seeking to know universally and better the world around us and its phenomena. While meeting this requirement, a pseudo-scientific information stimulates researchers both to enhance their attempts to reach scientifically based answers and to present them to society in an open, understandable and available form. [From the publication]
