XVII-XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai

LTXVII-XVIII a. galutinis kauniečių pavardžių fornavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Tai liudija gausybė įvairių pavardžių variantų. Kauno miesto tarybos, vaito, suolininkų teismų raštinės savo knygas, kuriose užfiksuotos kauniečių pavardės, rašė ne lietuvių, o senąja lenkų ir lotynų kalba. Taigi miestiečių antroponimai buvo slavinami, lotyninami. Todėl jau susiformavusi to paties asmens pavardė skirtinguose bylos įrašuose galėjo būti kaip nors pakeista. Kalbamajam reiškiniui įtakos turėjo tirtų aktų knygų specifika. Jos paprastai buvo rašomos praktiniais sumetimais, todėl tiksli pavardžių rašyba niekam nerūpėjo. Ieškovas ar atsakovas kitame bylos nagrinėjimo protokole galėjo būti užrašytas kitokia pavardės forma. Šis įvairavimas iš dalies susijęs ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Mat XVII–XVIII a. Kauno teismuose jiems būdavo leidžiama kalbėti, atsakinėti į įvairius klausimus. Visai įmanoma, kad šie asmenys patys save pavadindavo skirtingai. XVIII a., kuomet miesto raštinių aplinka tapo nebe lietuviška, atsirado ypač palankios sąlygos plisti įvairioms tos pačiõs pavardės formoms. XVII a. pavardžių variantai buvo suskirstyti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, susidarę dėl grafinių ir fonetinių skirtumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Pastarųjų dviejų grupių variantai straipsnyje pavadinti morfologiniais. Daugiausia aptarta pirmosios grupės pavardžių formų. XVIII a. Kauno miesto aktų knygose užrašytos pavardės taip pat įvairavo. Itin daug pasitaikė grafinių fonetinių pavardžių variantų.Reikšminiai žodžiai: Istorinis asmenvardis; Pavardė; Pavardžių variantai; Historical anthroponym; Surname; Variants of surnames.

ENThe process of formation of surnames among the citizens of Kaunas was still far from its completion in the 17th and 18th centuries, as witnessed by the numerous variants recorded in the documents. Various factors contributed to this instability, notably the use of Polish and Latin in official documents, and the fact that little attention was paid to the accurate reproduction of surnames. 17th century variants of surnames are here classified into three groups: (1) orthographical and phonetic variants, (2) variants differing as to their endings, and (3) variants with different patronymical suffixes. The latter groups are referred to as morphological variants. In the article, most attention is paid to the first type. A similar instability, especially with regard to orthography and phonetics, is noted in 18th century documents. [From the publication]