LTStraipsnyje pateikiama medžiaga XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos aukštuomenės (šlėktos) identiteto, varžybų dėl savo socialinės padėties ir mados vaikymosi istorinė studija. Šių tyrimų šaltinis to laikotarpio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto inventorizacijos dokumentai. Ikonografiniai ir rašytiniai šaltiniai leidžia suvokti gilią socialinės atskirties terpę aptariamos problematikos aspektu. Gausi inventorinė medžiaga sudaro galimybę susipažinti su įvairių socialinių grupių, jų tarpusavio santykių istorija, pasekti mados, socialinės atskirų asmenybių vertės savivokos ir kitų stereotipų raidos kelius. Kartu iškyla ir specifiniai dvasinės bei materialinės kultūros raidos aspektai, atskleidžiantys apibrėžtas socialines, ekonomines bei kultūrines visuomeninio gyvenimo realijas. XVIII a. inventorinių registrų knygos turi ypatingą mokslinę vertę, nes jose užfiksuota informacija yra gausi, patikima ir nuosekli gana ilgo chronologinio laikotarpio kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mada; Socialinė konkurencija; Identitetas; Aukštuomenė; XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos istorija; Socialinė atskirtis; Socialinės grupės.; Fashion; Social rivalry; Identity; Nobility; Polish-Lithuanian Republic; History of Poland and Lithuania in 18* C.; Social representation; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Social groups.; Kostiumas; Kilmingieji; Tapatybė; 18 a. Lenkijos ir Lietuvos istorija; Costume; Socialinė diferencijacija; History of Poland and Lithuania in 18th century.
ENThe article presents research study on fashion, social rivalry and identity of nobility in Polish- Lithuanian Republic in the 18th Century. Research is based on the data obtained from widely drawn up inventories of movables allows us to give a social depth to the view constructed upon iconography and literature. The number of inventories, their social representation, connection to specified social group and period enable us to look at the history of fashion and other aspects of material culture considering different social, economic and cultural realities. Registers from the 18th century draw our greatest interest because of their number, reliability and quite equal spread over time. [From the publication]